Apklausa apie mokymosi vertinimą - Rezultatai

Image: Getty Images

Mokyklinio ugdymo srityje netyla diskusijos apie ypač svarbų apibendrinamąjį brandos egzaminų vertinimą. Šiuos egzaminus, kurie Prancūzijoje vadinami Baccalauréat, Italijoje – Esame di maturità Vokietijoje – Abitur, o Vengrijoje – Érettségi, laiko mokyklą baigiantys mokiniai, ir jų rezultatai tampa tarsi durimis į būsimas studijas ir karjerą. Apibendrinamasis vertinimas mokyklose taikomas ir kitais atvejais, pavyzdžiui, klasės kontroliniams darbams arba mokslo metų pabaigos egzaminams vertinti.

Nepaisant to, formuojamasis vertinimas – kartais vadinamas vertinimu mokymuisi – gali tapti neatsiejama kasdienio mokymosi mokykloje dalimi. Toks vertinimas reiškia, kad tam tikra mokytojo, o kartais ir pačių mokinių veikla, leidžia tiesiogiai gauti informacijos apie mokinių pažangą. Vėliau klasėse vykdomos užduotys pakeičiamos taip, kad atitiktų nuolat besikeičiančius mokinių poreikius ir padėtų pagerinti mokymosi rezultatus (žr. Black & Wiliam, 2001). Tokios užduotys gali būti mokymosi dienoraščiai (savianalizė), viktorinos, projektų rinkiniai ir neoficialios žodinės diskusijos. Tarpusavio vertinimas leidžia mokiniams pateikti atsiliepimus vieniems apie kitus ir įvertinti vienas kito mokymąsi, o savianalizė padeda mokiniui įvertinti savo rezultatus pagal iš anksto nustatytus kriterijus.

Tyrimai atskleidė, kad formuojamasis vertinimas gali pagerinti mokymosi rezultatus ir turi stipriausią poveikį palyginti su kitomis priemonėmis (Hattie, 2017). Visgi tam, kad formuojamasis vertinimas sėkmingai taptų mokymo ir mokymosi dalimi, klasės kultūrai turėtų būti nesvetimi jo metodai, kuriems būdingas tam tikras klausimų kėlimo stilius, aiškiai apibrėžti kriterijai ir laiku pateikiami atsiliepimai apie užduotis (Looney, 2017). Kai kurios mokyklos formuojamam vertinimui palaikyti pasitelkia technologijas, pavyzdžiui, internetinius testus arba el. portfelius. Kita vertus, skaitmeninių technologijų pasitelkimas darbui klasėse kelia tam tikrus reikalavimus mokiniams, mokytojams ir mokykloms.

Portalas „School Education Gateway“ nuo 2018 m. vasario 19 d. iki kovo 25 d. vykdė apklausą apie vertinimą ir iš viso gavo 534 atsakymus.

[1] Black, P. and Wiliam, D. (2001). Inside the Black Box: Raising Standards Through Classroom Assessment, British Educational Research Association.


Rezultatai (N=534)

1. Kaip mokinių mokymasis vertinamas jūsų mokykloje arba jums žinomose mokyklose? Pažymėkite visus tinkamus atsakymus:

  • Apibendrinamasis – vertinama pabaigus pamokų grupę
  • Formuojamasis – vertinama teikiant nurodymus, ir mokymas atitinkamai pritaikomas
  • Taikant savarankišką vertinimą – mokiniai patys įvertina savo rezultatus pagal nustatytus kriterijus
  • Taikant bendraamžių vertinimą – mokiniai pagal nustatytus kriterijus vertina vienas kito rezultatus
  • Taikant diagnostinį vertinimą – žinios ir įgūdžiai įvertinami prieš teikiant nurodymus
  • Vertinant pagal etaloną – rezultatai lyginami su metų, klasės arba šalies vidurkiais

Išnagrinėję 534 apklausos dalyvių atsakymus sužinojome, kad jų mokyklose arba jiems žinomose mokyklose taikomos visos šešios minėtos vertinimo formos. Dažniausias metodas yra apibendrinamasis vertinimas, taikomas pabaigus pamokų grupę – jį nurodė 87 proc. respondentų. Antrasis pagal dažnumą metodas yra formuojamasis vertinimas mokymo metu, atitinkamai pritaikant mokymą (72 proc.) – tai reiškia, kad ši praktika mokyklose gana plačiai paplitusi. Kiti keturi vertinimo metodai, atrodo, naudojami dažniau.

2. Kiek jūs sutinkate su šiais teiginiais apie formuojamąjį vertinimą?

  1. Formuojamasis vertinimas didina mokytojų darbo krūvį ir užima per daug laiko
  2. Mokiniai ir jų tėvai nemėgsta formuojamojo vertinimo
  3. Mokytojams reikia daugiau mokymų, kad jie galėtų veiksmingai taikyti formuojamąjį vertinimą
  4. Formuojamasis vertinimas skatina mokinių konkurenciją
  5. Formuojamasis vertinimas gali atgrasyti specialiųjų ugdymo poreikių ar mokymosi sunkumų turinčius mokinius
  6. Mokytojui sunku įgyvendinti formuojamąjį vertinimą, kai mokiniai dirba bendrai
  7. Formuojamajam vertinimui trūksta naudingų skaitmeninių išteklių
  8. Formuojamasis vertinimas mokyklose turi būti remiamas nacionalinės politikos priemonėmis, o ne tik mokyklų ir mokytojų sprendimais

Atsakant į klausimą apie tai, kokiu mastu formuojamasis vertinimas didina mokytojų darbo krūvį (50 proc. sutinka arba visiškai sutinka ir 48 proc. nesutinka arba visiškai nesutinka) ir į teiginį, kad mokiniai ir jų tėvai nemėgsta formuojamojo vertinimo (48 proc. sutinka arba visiškai sutinka ir 48 proc. nesutinka arba visiškai nesutinka) bei kad formuojamasis vertinimas skatina mokinių konkurenciją (42 proc. sutinka arba visiškai sutinka ir 49 proc. nesutinka arba visiškai nesutinka), nuomonės pasiskirstė beveik vienodai.

Aiški dauguma (65 proc.) respondentų nesutinka arba visiškai nesutinka su teiginiu, kad formuojamasis vertinimas gali atgrasyti specialiųjų ugdymo poreikių ar mokymosi sunkumų turinčius mokinius. Panašiai, šiek tiek daugiau nei pusė apklaustųjų (56 proc.) nesutinka su teiginiu, kad formuojamąjį vertinimą sunku taikyti.

Be to, daugiau nei pusė respondentų (57 proc.) sutinka arba visiškai sutinka, kad formuojamajam vertinimui trūksta naudingų skaitmeninių išteklių, tačiau 36 proc. nesutinka arba visiškai nesutinka. Akivaizdu, kad mokytojams reikia daugiau paramos – didžioji apklausos dalyvių dauguma (86 proc.) sutinka arba visiškai sutinka, kad mokytojams reikia daugiau mokymų, kaip taikyti formuojamąjį vertinimą. Panašiai dauguma respondentų (72 proc.) sutinka arba visiškai sutinka, kad formuojamojo vertinimo skatinimui mokyklose reikia nacionalinės politikos priemonių ir nepakanka tik mokyklos ar mokytojų sprendimų.

3. Kurie iš šių vertinimo metodų taikomi jūsų mokykloje arba jums žinomose mokyklose? Nurodykite dažnumą.

  1. Galutinis produktas arba rezultatas (pavyzdžiui, artefaktas arba pristatymas)
  2. Darbų portfelis
  3. Rašto darbas (pavyzdžiui, esė)
  4. Trumpi testai ir viktorinos per pamokas
  5. Tarpusavio vertinimas (mokiniai analizuoja vieni kitų darbą)
  6. Savarankiškas vertinimas (mokiniai apmąsto savo darbą ir planuoja būsimus veiksmus)
  7. Mokytojo stebėjimas (pavyzdžiui, mokytojas klausosi mokinių grupės diskusijų)
  8. Atsiliepimai apie suprantamumą (pavyzdžiui, mokiniai, atsakydami į klausimą, ar medžiaga buvo aiški, rodo raudonas, žalias ir geltonas korteles)

Apskritai kalbant, didžioji dauguma respondentų formuojamojo vertinimo metodų nenaudoja kasdien – visų metodų bendrai paėmus procentinė dalis mažesnė negu 16 proc., išskyrus dažniausiai pasitelkiamą būtų – mokytojo stebėjimą, kurį 23 proc. apklaustųjų taiko kasdien, o 25 proc. – bent kartą per savaitę. Kiti formuojamojo vertinimo taikymo būdai yra trumpi testai ir viktorinos per pamokas bei rašto darbai (pavyzdžiui, esė), kuriuos 54 proc. ir 32 proc. respondentų nurodė atitinkamai naudojantys nuo karto per savaitę iki bent kartą per dieną.

Kai kurie metodai pasitelkiami tik kartą per porą mėnesių, kartą ar du per metus arba niekada. Galutinio produkto arba rezultato vertinimas atliekamas kartą per mėnesį (34 proc.) ar netgi kartą per kelis mėnesius (24 proc.) tikriausiai todėl, kad tas produktas arba rezultatas sukuriamas atlikus visą seriją užduočių. Daugiau negu pusė respondentų niekada nenaudoja arba labai retai naudoja atsiliepimų metodo, antroje vietoje tarp rečiausiai naudojamų metodų yra darbo portfelis, kurio niekada nenaudoja 35 proc, apklaustųjų, o 43 proc. apklausos dalyvių naudoja kartą ar du per metus arba kartą per kelis mėnesius.

Be to, atrodo, kad labai panašiai naudojamas ir mokinių tarpusavio vertinimas bei savarankiškas vertinimas – mažiau negu 10 proc. respondentų šiuos metodus naudoja kasdien, 17 proc. – bent kartą per savaitę; kita vertus, 36 proc. apklaustųjų pasitelkia šiuos metodus kartą per mėnesį ar per kelis mėnesius, atitinkamai, 16 proc. ir 15 proc. – kartą ar du per metus, o ketvirtadalis respondentų šių metodų nenaudoja visai.

4. Kurios iš šių skaitmeninių priemonių naudojamos jūsų mokykloje arba jums žinomose mokyklose? Nurodykite dažnumą.

  1. El. portfeliai ir mokymosi dienoraščiai pažangai registruoti ir apmąstyti
  2. Sudėtingi žaidimai (virtualūs vaidmenų žaidimai, bendruomenės kūrimas, nusikaltimo tyrimas)
  3. Debesų programos (pavyzdžiui, „Google Forms“, „Padlet“, „Wordle“)
  4. Tiesioginės viktorinos ir trumpi testai supratimui patikrinti („Kahoot“, „Hot Potatoes“)
  5. Atsiliepimų teikimo priemonės ir apklausos (pavyzdžiui, „Socrative“ „Mentimeter“, „Clickers“)
  6. Idėjų žemėlapiai (pavyzdžiui, „MindMapper“)
  7. Kitos skaitmeninės priemonės, programos ir paslaugos

Dauguma respondentų linkę nesinaudoti skaitmeninėmis priemonėmis. Daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė, kad jų mokykloje arba jiems žinomoje mokykloje niekada nenaudojami el. portfeliai arba mokymosi dienoraščiai (57 proc.), taip pat netaikomos atsiliepimų priemonės ir apklausos (55 proc.). Maždaug trečdalis atsakiusiųjų niekada nenaudojo rimtų žaidimų (43 proc.), debesų programų (30 proc.), internetinių viktorinų ir testų (28 proc.) arba idėjų žemėlapių (37 proc.). Dažniausiai naudojamos skaitmeninės priemonės (bent kartą per dieną arba kartą per savaitę) yra skaitmeninės programėlės ir kitos priemonės (32 proc.), antroje vietoje – debesų programos ir tiesioginės viktorinos (21 proc.), po jų – idėjų žemėlapiai (17 proc.), rimti žaidimai (14 proc.) ir el. portfeliai (12 proc.). Rečiausiai taikomos atsiliepimų teikimo priemonės ir apklausos – kasdien ar bent kartą per savaitę jas naudoja tik 9 proc. respondentų. Maždaug nuo trečdalio iki ketvirtadalio apklaustųjų skaitmenines priemones naudoja vidutiniškai intensyviai, t. y. kartą per mėnesį arba kartą per kelis mėnesius: nuo 39 proc., kurie pasitelkia tiesiogines viktorinas, iki 18 proc., naudojančių el. portfelius.

5. Kokios jūsų pareigos?

  • Ikimokyklinio ugdymo lygio mokytojas (-a)
  • Pradinių klasių mokytojas (-a)
  • Vidurinės mokyklos mokytojas (-a)
  • Mokyklos vadovas (direktorius, kitas vadovaujanti darbuotojas ir pan.)
  • Mokyklos bibliotekininkas (-ė)
  • Švietimo srities politikas (-ė)
  • Mokslo darbuotojas (-a)
  • Tėvas arba motina
  • Kitas švietimo specialistas (-ė) / suinteresuotasis subjektas

Išvados

Respondentų atsakymai atskleidė, kad mokytojai klasėse naudoja ir apibendrinamojo, ir formuojamojo vertinimo metodus. Visgi dažniausiai naudojami vertinimo metodai orientuoti į mokytojus ir juos taikant daugiausia dėmesio sutelkiama į mokytojų vadovaujamus veiksmus – tokie į mokinius orientuoti metodai kaip tarpusavio vertinimas ir savarankiškas vertinimas taikomi rečiau. Be to, vidutiniškai tik vienas iš penkių mokytojų ar mažiau naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, padedančiomis įgyvendinti formuojamąjį vertinimą. Populiariausi respondentų naudojami vertinimo metodai yra viktorinos ir trumpi testai, mokytojų stebėjimas ir galutinio produkto vertinimas.

Mokytojai pripažįsta teigiamą formuojamojo vertinimo poveikį, ir nemano, kad toks metodas trukdytų mokytis specialiųjų poreikių turintiems mokiniams. Vis dėlto, mokytojai aiškiai nurodo, kad trūksta mokymų ir kvalifikacijos kėlimo galimybių, kurios padėtų jiems taikyti formuojamojo vertinimo metodus pedagoginiame darbe.

Apskritai, apklausos rezultatai rodo, kad siekiant plačiai taikyti formuojamojo vertinimo metodus klasėje dar reikia įveikti nemažai iššūkių.