„Education Talks“. Aplinkosauginis švietimas

Aplinkosauginio rengimo centro (Madridas) direktorius ir „eTwinning“ grupės SENSE moderatorius Agustínas Bastida Rodríguezas neseniai papasakojo mums apie technologijų svarbą aplinkosauginiame švietime ir skirtingus sektorius, kur aplinkosauginis švietimas gali vykti.

Mano vardas Agustínas Bastida ir šiandien esu čia su jumis, nes noriu, kad aplinkosauginis švietimas atkeliautų į visas gyvenimo sritis, o ypač į švietimo centrus.

Kaip technologijos dalyvauja aplinkosauginiame švietime?

Kaip vienos pagrindinių „eTwinning“ grupių „Tvaraus švietimo tinklo paslauga eTwinning“ (SENSE) moderatorius, galiu patvirtinti, kad ryšių technologijos turi didžiulį poveikį bendradarbiavimo projektams ir informacijos sklaidai, padėdamos mokytojams visoje Europoje užmegzti ryšius su tomis pačiomis aplinkosauginėmis problemomis susirūpinusiomis mokyklomis ir jų mokiniais.

Tokia aktyvi pedagoginė metodika ir mokinių įgalinimas ieškoti sprendimų mokytojų skirtoms užduotims leidžia suprasti šiuos principus vietos lygmeniu ir geriau suvokti, kokių veiksmų reikia imtis pasauliniu lygmeniu.

Kur turėtų vykti aplinkosauginis švietimas?

Kaip Madrido regiono savivaldybei priklausančio aplinkosaugos mokytojų rengimo centro direktorius, laikausi nuomonės, kad aplinkosauginis švietimas tvarumo link yra pokytį galinti kurti žmogaus veikla, turinti vykti įvairiuose sektoriuose: šeimoje, švietime, darbe. Todėl kiekvienas asmuo turi turėti tokią kompetenciją.

Dabartinė planetos būklė spaudžia už švietimą skirtinguose valdymo lygmenyse atsakingus asmenis, nevyriausybines organizacijas ir mokslininkus skubiai veikti, t. y. teikti teisingą informaciją, palaikyti centrų poreikius atitinkančių planų plėtrą, kontekstualizuojant susijusių žmonių siekius ir sekant naujausias tendencijas, pavyzdžiui, mokymąsi tarnaujant bendruomenėms, žiedinę ekonomiką, principą „nuo lopšio iki lopšio“, ekologinį projektavimą ir t. t.

Kaip ryšių technologijos paveikė aplinkosauginį švietimą?

Augimo ir gerovės paradigmos pasikeitimas šiais laikais, kai atstumai tarp šalių mąžta ir viskas globalu, yra būtinybė. Taigi mokykloje reikia spręsti vietinius iššūkius tam, kad išeitų suprasti pasaulinius.

Laimei, tarp tvarumo principų ir kokybiško švietimo esama sveiko dialogo. Šie principai yra susiję su teisingumu lyčių atžvilgiu, taika, tolerancija, skurdo mažinimu, aplinkos išsaugojimu ir atkūrimu, gamtinių išteklių tausojimu, socialiniu teisingumu.

Planuojant ir rengiant projektus, mokymasis turėtų būti grįstas mokinių interesais ir patirtimis, o mokiniai – tiesiogiai įtraukti, kad galėtų tapatintis su situacija, imtis veiksmų ir matyti rezultatus.