Erdvės, kuriose galima žaisti rizikingus žaidimus ir mokytis valdyti riziką

Image: Ellen Beate Hansen Sandseter

Vaikai yra aktyvūs tyrinėtojai, kurie ieško ir mielai renkasi rizikingus žaidimus bei žaidimus, kuriuose išbandomi jų sugebėjimai kovoti bei fizinė jėga. Visgi, pasak profesorės Ellen Beate Hansen SandseterKaralienės Modės universiteto koledžo Norvegijoje, šiuolaikinė mokymosi aplinka tokius poreikius ne visada patenkina.

Kalbant apie rizikingų žaidimų privalumus galima paminėti gyvenimo pamokas, t. y. kad vaikai nesąmoningai mokosi tvarkytis su rizika. Kai kurie mokslininkai teigia, kad rizikingi žaidimai – tai priemonė, padedanti vaikams tobulinti rizikos valdymo įgūdžius. Vaikai juos supantį pasaulį pažįsta žaisdami, juos skatina smalsumas ir jaudulio poreikis, o žaisdami rizikingai jie tarsi išbando tikro gyvenimo situacijas ir taip supranta, kas saugu, o kas ne. Taigi tai, kad šiuolaikinės Vakarų visuomenės vis daugiau dėmesio skiria vaikų saugumui, ypač jų žaidimų ir žaidimų aplinkoje, šiuo požiūriu yra nenaudinga.

risky play

Nuotraukos autorė Ellen Beate Hansen Sandseter

Nors vaikai natūraliai siekia jaudinančio ir rizikingo žaidimo, tai, kaip jie žaidžia, priklauso ir nuo aplinkos. Žaidimo aplinka įkvepia vaikus ir skatina įsitraukti į tam tikrų rūšių žaidimus. Pasak Heft (1988), vaikai suvokia ir interpretuoja savo aplinką, remdamiesi funkcija – tuo, ką jie gali nuveikti ir kaip gali panaudoti aplinkos ypatybes žaidimui kurti. Tokiu būdu aplinka skatina skirtingų rūšių žaidimus, priklausomai ir nuo jos savybių, ir nuo savybių asmens, kuris ją interpretuoja. Pavyzdžiui, nuvirtęs medis gali paskatinti penkiametį ant jo lipti, o trimetį – ropoti po juo ar prie jo atsisėsti. Atvira pievelė gali paskatinti peštis keturmečius ir greitai bėgioti dvimečius.

Tyrimai parodė, kad iš medžių bei kitų natūralių medžiagų, tokių kaip mediena ir virvės, sudarytos žaidimų aikštelės leidžia vaikams žaisti entuziastingiau, aktyviau ir ryžtis iššūkiams. Kita vertus, tradicinės žaidimų aikštelės su tokiomis priemonėmis kaip purkštukai, kalneliai, čiuožyklos, smėlio dėžės ir laipiojimo reikmenys skatina vaikus žaisti ne tokius sudėtingus žaidimus – dažnai jie net nežaidžia, o tiesiog stoviniuoja ar vaikštinėja aplink.

climbing on a tree

Nuotraukos autorė Ellen Beate Hansen Sandseter

Žaidimus, kuriems reikalinga stambioji motorika ir pagrindiniai judesiai (bėgimas, šokinėjimas, mėtymas, laipiojimas, ropojimas, riedėjimas, supimasis ir čiuožimas), labiau mėgsta ikimokyklinio amžiaus vaikai, žaidžiantys natūralioje aplinkoje, o ne tradicinėse darželių žaidimų aikštelėse. Tokie kraštovaizdžio elementai kaip stačios uolos, dideli akmenys ir medžiai skatina ir įkvepia vaikus lipti ar čiuožti. Natūralios žaidimų aikštelės ir gamtos zonos – tai vietos, kuriose vaikas gali susidurti su įvairiapusiškais iššūkiais, reikalaujančiais fizinių ir motorinių įgūdžių, gebėjimo valdyti riziką ir emocijas, ir kurie tuo pačiu metu gali suteikti jam jaudulio. Žaidimai ir judėjimas natūralioje aplinkoje kelia daugybę įvairių mažų ir didelių pavojų, su kuriais vaikas turi nuolat mokytis susidoroti, be to, patiriami iššūkiai tinka visiems vaikams, nepriklausomai nuo amžiaus, ūgio, įgūdžių lygio ar pomėgių.

Taigi kurdami žaidimų ir mokymosi erdves, neturėtume pamiršti vaikų poreikio jaudinantiems ir įkvepiantiems potyriams . Nelygus paviršius, įdomios laipiojimo struktūros, statūs šlaitai, nuo kurių galima čiuožti, sudėtingesni ir lankstūs atskiri elementai bei įrankiai, taip pat gamtos motyvai – visi šie dalykai turėtų būti vaikų žaidimų aplinkos dalis. Tai padės vaikams kaupti patirtį, pasinerti į jaudinančius žaidimus bei mokys juos, kaip elgtis pavojingose situacijose ir valdyti riziką.


Ellen Beate Hansen Sandseter

Ellen Beate Hansen Sandseter yra Trondheime (Norvegijoje) įsikūrusio Karalienės Modės universiteto koledžo (QMUC) profesorė. Jos mokslinių tyrimų sritys yra vaikų gerovė, fiziniai žaidimai, žaidimai lauke ir rizikingi žaidimai. Šiuo metu ji yra projekto „EnCompetence“ vadovė, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip fizinė aplinka padeda mažiems vaikams žaisti, mokytis, stiprina jų psichosocialinę ir fizinę sveikatą.