Išsiugdyti skaitmeninį raštingumą – XXI a. piliečio uždavinys

Picture: Jesus Sanz / Shutterstock.com

Darbas, galimybės įsidarbinti, švietimas, laisvalaikis, įtrauktis ir dalyvavimas visuomenėje... Visose šiose srityse ir dar daugelyje kitų sričių mūsų visuomenė tampa vis labiau „skaitmeninė“ – tai reiškia, kad vis daugiau informacijos ir paslaugų prieinama internetu. Taigi skaitmeninis raštingumas tampa gyvybiškai svarbus siekiant dalyvauti šiandienos visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime. Panašiai kaip ir bendrieji įgūdžiai, skaitmeninis raštingumas padeda mums įsisavinti kitus gebėjimus, pavyzdžiui, bendravimo įgūdžius, kalbų žinias arba matematikos ir gamtos mokslų pagrindus.

Tam, kad gyvenant šių dienų pasaulyje būtų galima vadintis raštingais skaitmeninėje srityje, reikia turėti ne tik galimybę naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis (toliau – IRT), bet atitinkamų šios srities žinių, įgūdžių ir požiūrį. 2014 m. ES skaitmeninės įtraukties ir gebėjimų tyrimo duomenimis iki 47 proc. ES gyventojų skaitmeninis raštingumas yra nepakankamas, įskaitant 23 proc., kurie apskritai yra neraštingi skaitmeniniu požiūriu.

Skaitmeninis raštingumas apima ne tik žinojimą, kaip naršyti internete – jį galima išskaidyti į daug įvairių smulkesnių sudedamųjų dalių. Europos skaitmeninio raštingumo piliečiams sistemoje, dar vadinamoje DIGCOMP, išskiriamos penkios sritys, kurios aprašo taip vadinamąjį „skaitmeninį išprusimą“: informacijos apdorojimas, bendravimas, turinio kūrimas, sauga ir problemų sprendimas. ES piliečiai netrukus galės pasinaudoti internetine vertinimo priemone, kuri leis greitai ir lengvai įvertinti jų skaitmeninį raštingumą. Nuo 2015 m. vasaros darbo ieškantys asmenys jau galės naudoti skaitmeninio raštingumo vertinimo priemonę, sudarydami savo Europaso gyvenimo aprašymą, t. y. tiesiogiai į gyvenimo aprašymą įtraukti skaitmeninio raštingumo lygį. Ši priemonė, sukurta DIGCOMP sistemos pagrindu, bus prieinama visomis ES kalbomis.

DIGCOMP taip pat naudojama paremti politikus ir švietimo institucijas. Skaičiuojant neseniai sudarytą ES masto skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą, DIGCOM sistema naudojama sukurti rodiklį, atskleidžiantį konkrečios šalies informaciją apie jos piliečių skaitmeninio raštingumo lygmenį. Ši sistema taip pat naudojama planuoti ir sudaryti švietimo ir mokymo srities pasiūlymus, pavyzdžiui, kaip informacija mokymo programų peržiūrai, arba kurti suaugusiųjų mokymo kursus bei profesinio tobulėjimo programas mokytojams. Ji taip pat naudojama apibrėžti įvairiose srityse, pavyzdžiui rupybos srityje, reikalingam skaitmeninio raštingumo lygmeniui.

Kalbant apie mokytojų skaitmeninį raštingumą, šios srities tyrimai nuolat atskleidžia nepakankamą profesinį tobulėjimą, ypač susijusį su IRT naudojimu pedagoginiais tikslais. Be to, šiek tiek trūksta galimybių mokytojams kelti savo pačių su IRT naudojimu susijusį skaitmeninį raštingumą, taigi mokytojams galėtų būti naudinga pasitelkti neoficialųjį mokymą. Pavyzdžiui, mokytojų profesinio bendradarbiavimo tinklas „eTwinning“ gali padėti įgyvendinti naują darbo klasėje praktiką, naudojant IRT, ir netgi stiprinti pačių mokytojų pasitikėjimą savimi (TALIS 2013, p. 199). Leidinyje „Mokytojų tinklai“ apžvelgiami pasiūlymai, pateikiami straipsniai ir požiūriai į tai, kokias galimybes teikia mokytojo profesija ir su kokiais sunkumais jiems tenka susidurti. „eTwinning“ panašiai gali būti naudojama ugdyti mokinių raštingumą, įskaitant ir skaitmeninius įgūdžius.

2015 m. pabaigoje Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC-IPTS) pradėjo kurti skaitmeninio raštingumo sistemą mokytojo profesijai. Panašiai dirbama siekiant sukurti skaitmeninio vartotojų raštingumo sistemą, skirtą Europos bendrajai skaitmeninei rinkai.


Skaitmeninio raštingumo sistemą JRC-IPTS parengė 2013 m., įgyvendinama kelerių metų mokslinių tyrimų projektą, kurį inicijavo Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas, o įgyvendino Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas. Šiame projekte buvo apibrėžti svarbiausi skaitmeninio raštingumo įgūdžiai, kaip antai žinios, gebėjimai ir požiūris, bei sukurti trijų mokėjimo lygių aprašai. Sistemai pritarė ES valstybių narių atstovai „ET 2020“ IRT ir švietimo teminėje darbo grupėje ir Bendrųjų gebėjimų darbo grupėje. Šiuo metu minėtą sistemą jau bando kelios valstybės narės.

Dr. Riina Vuorikari dirba JRC-IPTS ir prisideda prie mokslinių tyrimų bei politikos formavimo, susijusių su IRT panaudojimu mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Daugiausia dėmesio ji skiria piliečių skaitmeniniam raštingumui bei projektui „Open Science 2.0“.