Aplinkosauginis ugdymas – „Nemokamų pietų nebūna“

Image: goodluz / Shutterstock.com

Besikeičiantis gyvenimo būdas ir vartotojiškas požiūris – noras turėti daugiau, geresnių ir naujesnių daiktų – verčia naujai pažvelgti į mokyklinį mokymą apie aplinką ir klimato kaitą. Mokymosi metodai turi pabrėžti žmogaus ir aplinkos sąveiką – parodyti, koks svarbus kiekvieno iš mūsų vaidmuo ir kokios yra mūsų veiksmų pasekmės. Anna Rabajczyk iš Bielsko Bialos universiteto teigia, kad naujoji ugdymo paradigma svarbi ir mums, ir vietoms, kuriose gyvename.

Informacija apie aplinkos sąlygas ir būklę, apimanti ir nuotraukas bei vaizdo įrašus, plūsta į mus iš visų pusių. Tačiau visuomenė abejinga tokioms komunikacijos formoms. Informacijos paprasčiausiai per daug. Apklausos „Eurobarometras 2017“ duomenimis daugiau negu devyni iš dešimties respondentų (94 %) sako, kad aplinkos apsauga svarbi jiems asmeniškai, o iš jų daugiau negu pusė (56 %) tvirtina, jog aplinkos apsauga jiems labai svarbi. Visgi šioje apklausoje nebuvo užduotas svarbiausias klausimas: kaip jie galėtų prisidėti prie aplinkos apsaugos, darydami tai be prievartos ir kasdien?

Water around us - learning from a young age

Nuotraukos autorė A. Rabajczyk. Mus supantis vanduo – mokymasis nuo mažų dienų

Aplinkos apsaugos ar aplinkos inžinerijos specialybių studentai arba aplinkosaugos vadybos krypties išsilavinimą turintys asmenys dažnai sako, kad rūpinimasis aplinka jiems tėra darbas, ir jie nekreipia į ją dėmesio kasdieniame gyvenime. Visgi ieškodami galimybių sutaupyti jie mąsto ekologiškai: įrengia prietaisus, naudojančius atsinaujinančiųjų šaltinių energiją, arba išmeta mažiau atliekų, nes mažiau perka.

Žinoma, yra ne viena į aplinkos apsaugą aktyviai įsitraukusi grupė, tačiau aplinkos pokyčių eroje to nepakanka. Šiame darbe svarbu dalyvauti kiekvienam iš mūsų, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos. Taigi aplinkosauginis ugdymas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į tai, kas svarbu žmonėms, kitaip tariant, į tai, kas svarbu mums: pinigus (kalbėkime atvirai), sveikatą, švarą vietų, kuriose gyvename arba ilsimės. Mes nenorime uosti nemalonaus šiukšlių dvoko, taip pat norime valgyti sveiką maistą ir gerti švarų vandenį. Taigi aplinkosauginio ugdymo uždavinys yra formuoti požiūrį, kuris sujungtų šiuos su pasaulius – kasdienio gyvenimo poreikius ir ekologiją.

Equipment for river testing

Nuotraukos autorius doktorantas Krzysztofas Chrzanas. Upės vandens tyrimų įranga

Vien kalbėdami apie tai, kad reikia saugoti aplinką, nieko nepasieksime. Kalbos apie būsimas kartas taip pat niekur neveda. Turime parodyti, kokį poveikį sveikatai daro smogas čia ir dabar, taip pat parodyti mūsų veiksmų ir sprendimų poveikį gyvenimui ir finansams. „Nemokamų pietų nebūna“, – tai pagrindinis principas, kuriuo reikėtų vadovautis susitikimuose aplinkos klausimais.

Eksperimentuodami turite atskleisti, kokie pokyčiai vyksta aplinkoje, kokie pokyčiai vyksta mumyse dėl oro taršos ir klimato kaitos. Be to, turite pasiūlyti išeitį. Pavyzdžiui, būtina parodyti, kokią žalą oro tarša daro pastatų fasadams, žemės ūkio mašinoms ir automobiliams, bei palyginti tai su remonto ir renovacijos išlaidomis. Nešvarius ir apgadintus drabužius, odos problemas ir kvėpavimo sunkumus reikia lyginti su išlaidomis vaistams, silpnumu ir negalia. Informacija turėtų būti paprasta: veiksmas – poveikis; teršiate – patiriate pasekmes.

Ekologinės atsakomybės negalima formuoti selektyviai, įgyvendinti tik kartkartėmis pasirinktose pamokose arba „žaliosiose mokyklose“, arba kaip papildomos veiklos, skirtos tik keliems žmonėms. Geriausias sprendimas būtų sukurti visą tarpdalykinę programą, įgyvendinamą per visus mokslo metus, derinant įvairių sričių žinias, įskaitant praktines pamokas, projektus ir bendradarbiavimą su kitomis mokyklomis ir vidaus ar užsienio centrais.

Ekologija turi tapti mūsų prigimtimi, o ne pasirinkimu.


Anna Rabajczyk yra Lenkijos Bielsko Bialos universiteto profesorė. Ji yra Lenkijos ekologijos klubo narė ir dalyvauja kuriant įvairias ugdymo programa. Be to, Anna Rabajczyk yra sukaupusi didelę pedagoginio darbo patirtį ir sprendžia klausimus, susijusius su aplinkos inžinerija, chemine transformacija įvairiomis aplinkos sąlygomis, biotechnologijomis ir nanotechnologijomis.

Žymės: