Kaip suformuoti veiksmingą visą mokyklą apimantį požiūrį į skaitmeninių priemonių naudojimą ugdymui?

Picture: Wavebreakmedia/Images @ Shutterstock.com

Ar įtaisų gausa klasėse blaško mokinių dėmesį? Ar mokykloms nekyla pavojus tapti technologijų vitrinomis?

Šie ir daugelis kitų klausimų nuolat keliami drauge pateikiant argumentus už arba prieš pokyčius, kuriuos matome kasdien, remiantis moksliniais tyrimais, nuomonėmis ir, ypač, asmenine patirtimi iš tų laikų, kai vienas ar kitas asmuo lankė mokyklą. Aš tai mačiau ir pats dalyvavau daugelyje diskusijų apie skaitmeninių priemonių naudojimą mokyklose.

Atsakymas į pavadinime iškeltą klausimą gali nuskambėti paradoksaliai – mokyklos privalo išlikti atviros pasauliui ir įtraukti naujas priemones bei metodus tam, kad išgyventų. Mes nebegalime ir toliau laikyti mokyklų po krištoliniu gaubtu: kiekvieną dieną mūsų mokiniai su savimi į klases atsineša besikeičiantį pasaulį, ir visa tai tiesiogiai priklauso nuo mokytojo strategijos. Bet koks sėkmingas naujoviškas projektas turi apimti tris pagrindinius etapus: planavimo, išbandymo ir sklaidos. Planuoti skaitmeninių priemonių įtraukimą yra nelengva užduotis su daugybe kintamųjų, todėl reikia eksperimentuoti ir klysti – mokytis!

Kiek mokytojų, tiek nuomonių

Planuojant reikia žinoti, kiek yra žmogiškųjų išteklių dar prieš pradedant įgyvendinti projektą. Mano nuomone, atsižvelgiant į tai, kaip mokytojai reaguoja į naujus iššūkius, juos galima suskirstyti į tris skaitmeninio pažangumo lygius:

A – tai gali būti naudinga, aš tai išbandysiu!
B – turėčiau į tai pasigilinti, bet dabar tai nesvarbu;
C – neturiu laiko į tai gilintis, o po metų viskas vėl pasikeis!

Būtent todėl išbandymo etape turi būti įvertinta daug įvairių įgyvendinimo metodų, kad A kategorijos mokytojai galėtų patikrinti procesą. Taigi su mažesne ir labiau motyvuota grupe galima išsiveržti į priekį ir eksperimentuoti nebijant nesėkmės, bei rinkti projekto sklaidai labai vertingus duomenis. Svarbu apmąstyti ir įvairių ugdymo aspektų patobulinimus, apie kuriuos pranešė mokiniai.

Kitas – sklaidos – etapas apims B kategorijos mokytojus, padedant ankstesniems eksperimentuotojams. Ši pirmeivių grupė gali lengviau įkvėpti kitus pateikdami pavyzdžius ir padėdami naujai grupei.

C kategorijos mokytojai, kurie mažiau linkę prisidėti, gali įsitraukti, bet gali ir neįsitraukt į vykdomą projektą, nes dabar jį įgyvendinti padės projekte jau dalyvaujantys mokiniai drauge su kitais mokytojais.

Kaip tai padaryti?

Toliau pateikiu savo nuomonę apie tai, kaip protingai įtraukti skaitmenines priemones į mokyklos veiklą.

  • Metodikos pasirinkimas – visų pirma svarbu, kad mokytojai jaustų poreikį. Jie turi suprasti, kad naudojamų metodikų nebepakanka ir kad dabar tinkamas atsakas yra aktyvesnės ir labiau į mokinius nukreiptos metodikos, tokios kaip „atvirkščios“ klasės, projektais grindžiamas mokymasis ir pan.
  • Turinio pasirinkimas – didelė dalis rinkoje siūlomo turinio yra brangus arba nemokamas, bet prastos kokybės. Taigi mokytojai turi sudaryti savo programas, pritaikyti jas esamai situacijai, bei kurti konkrečius savo mokinių poreikius atitinkančius multimedijos pristatymus. Ankstyvame etape mokytojai neturėtų labai keisti priemonių, o greičiau įtraukti naujas priemones judėdami pirmyn.
  • Įrenginių pasirinkimas – geriausias įrenginys yra toks, kurį būtų galima naudoti visoms mokymo užduotims, t. y. turintis klaviatūrą, ne mažesnį kaip 10 col. jutiklinį ekraną ir, jeigu įmanoma, skaitmeninį rašiklį. Šių funkcijų pakaks daugeliui užduočių.
  • „Užkrato“ efektas – iš patirties galiu pasakyti, kad „užkratas“ yra geriausias būdas atnešti naujoves į mokyklas. Mokytojas, kuris bandė, klydo ir išmoko, yra geriausias pavyzdys visiems kitiems. O tikri pavyzdžiai visada patys veiksmingiausi!

Luisas Fernandesas – mokyklos direktorius, kurio aistra yra ugdymas ir technologijos. Dirbdamas mokytoju (nuo 1991 m.) ir mokyklos direktoriumi (nuo 1997 m.) Luisas turėjo galimybę vadovauti keliems projektams, kurias buvo siekiama į mokinių ir mokytojų veiklą mokykloje integruoti naujoves ir informacines bei ryšių technologijas (IRT). Šie projektai pelnė vietinius ir tarptautinius apdovanojimus, įskaitant oficialų „Microsoft“ pripažinimą, suteiktą „Freixo School Cluster“ kaip naujoviškai mokyklai (2012–2016 m.). Luisas yra kvalifikuotas mokytojas ir turi du magistro laipsnius: mokymo programų kūrimo ir mokyklų administravimo. Be to, jis yra atestuotas mokytojų rengėjas, kuris reguliariai skaito pranešimus konferencijose ir seminaruose. Luisas taip pat dalyvauja keliose patariamosiose tarybose ir darbo grupėse, kuriose daugiausia dėmesio skiriama technologijų naudojimui švietime.