Kelias į demokratinę mokyklų kultūrą Turkijoje

„Niekas negimsta išmanydamas, kas yra demokratija – to reikia išmokti ir, svarbiausia, patirti.“ Toliau šiame straipsnyje kai kuriuos naujausius savo darbus pristato Sarah Keating iš Europos Tarybos švietimo departamento.

Kaip skatinti demokratinę mokyklų kultūrą nuo Stambulo iki begalinių Mesopotamijos lygumų netoli Mardino besidriekiančioje Turkijoje? Šalyje, kurioje gyvena maždaug 17 milijonų mokyklinio amžiaus vaikų, ši užduotis atrodė bauginanti. Tačiau daugumoje iš 80 mokyklų, veikiančių dešimtyje šalies provincijų, su kuriomis dirbo Europos Taryba, vis dėlto įvyko teigiami ir konkretūs pokyčiai.

Landscape in Turkey

Demokratijos karta

Bendradarbiaudama su Turkijos nacionalinio švietimo ministerija ir įgyvendindama bendrą Europos Sąjungos bei Europos Tarybos projektą, Europos Taryba rėmė demokratinio pilietiškumo ugdymą šioje šalyje.

Vykdant projektą į mokymo programą buvo įtraukas naujas dešimties metų vaikams skirtas demokratijos ir žmogaus teisių kursas, kurį kasmet išklauso apie 1,3 mln. vaikų, taip pat pasiūlytas neprivalomas mokymo dalykas aukštesnėse vidurinės mokyklose klasėse, parengti nauji vadovėliai ir apmokyti mokytojai. Mokyklos taip pat vykdė įvairią demokratinės kultūros skatinimo veiklą.

School in Turkey

Ar tai reiškia papildomą krūvį mokytojams?

Pasak vieno mokytojo, „mes turime tiek daug įsipareigojimų, kad nebespėjame užsiimti papildoma veikla – demokratijos skatinimu.“ Kita mokytoja prisipažino, kad ji baiminasi dėl chaoso klasėje, kuris gali kilti pradėjus taikyti daugiau demokratinių metodų.

Vykdant minėtą projektą mokytojai suprato, kad jo tikslas nebuvo pridėti papildomo kurso, o greičiau įtraukti demokratijos kultūrą į vairias mokymo programas, mokymo ir valdymo procesus. Tai reiškia ne mokymą apie žmogaus teises ir demokratiją, bet mokymą užtikrinant žmogaus teises ir demokratiją.

Kas buvo atlikta mokyklose?

Projektu buvo siekiama keisti elgesį ir įpročius. Pavyzdžiui, mokyklose pradėta naudoti „pageidavimų dėžutė“. Nors pradžioje mokiniai į ją metė netikroviškus prašymus, netrukus jie suprato, kad tai gali padėti apsvarstyti galimus problemų sprendimus. Pavyzdžiui, vienos mokyklos mokiniai neturėjo poilsio zonos, tačiau pasitarę tarpusavyje, o vėliau su mokytojais ir mokyklos vadovais jie sugebėjo žaidimams ir sportui pritaikyti automobilių stovėjimo aikštelę.

Kitos mokyklos vadovams atsibodo keisti apgadintas klasių duris, todėl jie paragino mokinius nudažyti duris žmogaus teises ir demokratiją atspindinčiais motyvais. Dėl gimusio nuosavybės jausmo, durų nebereikėjo dar kartą keisti – taigi šis sumanymas turėjo netiesioginį teigiamą poveikį mokyklos biudžetui.

Žingsnis po žingsnio mokyklose prasidėjo panašūs pokyčiai. Mokiniai labiau įsitraukė į savo mokyklos ir bendruomenės gyvenimą, todėl sumažėjo patyčių, kai kuriais atvejais pagerėjo netgi mokymosi rezultatai. Pasak vienos mokinės, ji dabar mieliau eina į mokyklą, nes jaučia, kad jos nuomonė vertinama.

Ko mes išmokome?

Mokyklos projekte turi dalyvauti savanoriškai, ir į jį turi įtraukti vadovus, mokytojus, mokinius ir netgi valytojus. Ir, žinoma, tėvai negali likti nuošalyje. Nustatėme, kad geriausia pradėti pradinėse mokyklose. Be to, supratome, kad nors pagrindą sudarė mokyklose vykdoma veikla, reikia sistemingesnio požiūrio.

Stairs in Turkish school

O kas daroma Europos lygiu?

Europos Taryba nusprendė iškelti šį klausimą visose 47 valstybėse narėse, parengdama Europos demokratinės kultūros gebėjimų ugdymo pamatinę programą. Remiantis išsamiais tyrimais, buvo nustatyti dvidešimt keturi demokratinei kultūrai būdingi gebėjimai, kurie buvo suskirstyti į keturias kategorijas: įgūdžiai, požiūris, vertybės ir žinios bei kritinis supratimas. Šią programą švietimo ministrai patvirtino 2016 m.

20 Competences for Democratic Culture

Minėta programa pasirodė esanti naudinga priemonė šalims, nes ji paskatino nuolatinės švietimo sistemų reformas. Mūsų nuomone, ji yra universali, pritaikoma skirtingoje aplinkoje ir skirtingose nacionalinėse švietimo sistemose.

Minėtos reformos apima aktyvų pilietiškumo ir integracinį ugdymą, taip pat kovą su patyčiomis ir radikalizmu. Pavyzdžiui, nors mokyklose taikomos konkrečios priemonės, skirtos padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams, programa taip pat gali padėti priimti šiuos vaikus skatinant tokius gebėjimus kai empatija.

Kaip toliau judės Turkija?

Turkija nusprendė įtraukti minėtą programą į savo švietimo sistemą, ir 2018 m. bendradarbiaujant su Turkijos švietimo ministerija buvo pradėtas trejų metų bendras ES/Europos Tarybos projektas. Šiuo projektu bus siekiama skatinti demokratijos kultūrą mokyklose, nesvarbu, ar jos įsikūrusios Stambule, ar kaimo vietovėse šalies pietryčiuose. Juk nesvarbu, kur gimėte, norint būti aktyviu piliečiu, būtina mokytis demokratijos ir ją praktikuoti.


Sarah Keating Europos Tarybos švietimo departamente pradėjo dirbti 1994 m. ir dabar yra Bendradarbiavimo ir pajėgumų stiprinimo skyriaus vadovė. Ji yra atsakinga už integracinio ugdymo, demokratinės kultūros ir etikos bei sąžiningo švietimo projektus. Ji trejus metus dirbo Sarajeve ir reguliariai keliauja į Turkiją bei kitus regionus.