Iš buvusių Europos karų išmoktos istorijos mokymo pamokos

Pav. PhotoBank (Adobe Stock)

Vykstant konfliktams, pavyzdžiui, karui Ukrainoje, istorinių naratyvų ir jų mokymo klausimas iš naujo atsiduria po didinamuoju stiklu. Šiame mokomajame straipsnyje nagrinėsime, kaip istorijos mokytojai gali įveikti kivirčus ir skirtumus, kad dalykas įgautų daugiau prasmės visiems mokiniams.

1954 m., dar neišblėsus Antrojo pasaulinio karo pasekmėms, Europos kultūros konvencija ją pasirašiusias šalis paragino siekti vienybės tyrinėjant vienoms kitų civilizaciją, kalbą ir istoriją.

Praėjus maždaug septyniasdešimčiai metų, istorijos mokymas tebekelia iššūkių švietėjams, kurių nacionalinės ugdymo programos daugiausia atrodo kaip „garbės ir skausmo veidrodžiai, kur šalies kančios ir pasididžiavimai pabrėžiami, o žala, padaryta kitiems, sušvelninama arba išvis neminima“ (van der Leeuw). Tuo pat metu auga supratimas, kaip šis mokymo dalykas turėtų vystytis, kad klestėtų mišriose demokratiškose visuomenėse – ir jas puoselėtų.

Keletas svarbiausių sąvokų šiame kontekste yra istorinė empatijadaugiaperspektyvumas, daugybinė tapatybė ir bendras kūrimas.

1. Istorinė empatija

Tegul pavadinimas nesuklaidina – istorinė empatija yra ne tiek emocinis, kiek analitinis veiksmas. Tai reiškia „suvokti ne pačių suformuluotų idėjų, su kuriomis gali smarkiai nesutikti, struktūras“ (Ashby ir Lee). Ji lavina mokinius, mokydama tyrinėti, protingai samprotauti, suvokti ginčytinumą ir kt.

Kaip praktinį pavyzdį galime paimti 2014 m. Endacotto tyrimą, kuriame jis mokė vaikus apie Harry’io Trumano sprendimą panaudoti atominę bombą 1945 metais. Davęs mokiniams paskaityti pasakojimų pirmuoju asmeniu ir kitos medžiagos, jis klausė: „Ar tais laikais visi tikėjo šiomis idėjomis, ar buvo žmonių ir grupių, kurie mąstė kitaip? Ką šis šaltinis jums pasako apie istorinės asmenybės principus, įsitikinimus, vertybes ir požiūrį?“ Toliau tęsiantis tyrimui, mokiniai ėmė analitiškiau žvelgti į H. Trumano pasirinkimus.

2. Daugiaperspektyvumas

Daugiaperspektyvumas yra idėja, kad neturėtume tikėtis rasti vienos istorinės tiesos, bet kad veikiau yra keletas galimų požiūrio kampų ir praeities interpretacijų, atsispindinčių skirtinguose šaltiniuose. Žinoma, reikia atkreipti mokinių dėmesį, kad ne visi jie vienodai pagrįsti ar turėtų būti priimami už gryną pinigą, taikant faktų tikrinimo ir mitų dekonstravimo metodus.

Europos Tarybos dvišalis istorijos ugdymo projektas Kipre siūlo susijusią užduotį, kur mokiniai turi atlikti tyrimą tariamam filmui. Viename iš žingsnių jie turi nuspręsti, kaip pristatyti 1571 m. Lepanto mūšį, ir pastebėti, kaip pasakojimas gali keistis priklausomai nuo žiūros taško – pavyzdžiui, karaliaus dvaro Ispanijoje arba sultono patarėjo akimis.

3. Tapatybės

Tuo pat metu ugdyti ir nacionalinę, ir ES tapatybę, pasitelkus istorijos ugdymą, gali būti sunku. Tačiau vis labiau suvokiama, kad žmonės turi keletą drauge egzistuojančių tapatybių.

Tai galima susieti su vadinamuoju kultūrų „hibridiškumu“ arba „persipynimu“ (Stockhammer). Skirtingi kultūrų aspektai gali lietis ar persipinti vykstant socialiniams pokyčiams, judėjimui, veikloms ir dėl didesnių pokyčių: gamtinių nelaimių, kolonizacijos, invazijos, technologinių ar karinių įvykių.

Termino vartojimas daugiskaita, „tapatybės“, gali padėti mokiniams labiau tai įsisąmoninti.

4. Bendras reikšmių kūrimas

Konstruktyvistinis istorijos pobūdis taip pat leidžia žmonėms kartu kurti reikšmes. Štai keletas gerųjų patirčių:

Bendras kūrimas taip pat gali padėti mokytojams įtraukti tėvus, praplėsti ribas ir paliesti prieštaringesnes temas, kurių kitu atveju jie galbūt vengtų.


Rengiant šį mokomąjį straipsnį remtasi šiais šaltiniais:

Papildomi ištekliai:

https://www.schooleducationgateway.eu/en/pub/resources/publications/inclusion-of-young-refugees-.htm

https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/cd9faea8-ba77-11ea-811c-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-search

https://www.coe.int/en/web/campaign-free-to-speak-safe-to-learn/-/quality-history-education-in-the-21st-century-principles-and-guidelines-2018-

https://www.coe.int/en/web/reference-framework-of-competences-for-democratic-culture/home

https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/cd9faea8-ba77-11ea-811c-01aa75ed71a1/language-en/format-PDF/source-search

https://padlet.com/EuroClio_Secretariat/13ck4n4khw4voyxq