1.3. Mokyklų valdymas
Veiksmingai dirbantys mokyklų vadovai puoselėja bendradarbiavimu pagrįstą kultūrą. Mokykloms reikia savo darbui atsidavusių, vertybėmis besivadovaujančių, kompetentingų ir itin motyvuotų mokyklų vadovų, kurie gebėtų paskatinti taikyti bendru sutarimu grindžiamą praktiką, megztų dialogą ir puoselėtų bendradarbiavimą tiek tarp visų mokyklos bendruomenės narių, tiek su kitais suinteresuotaisiais subjektais. Jie užtikrina mokytojams palankią aplinką, kurioje mokytojai skatinami mokytis vieni iš kitų, skiria laiko grįžtamajam ryšiui ir tinklų kūrimui tiek pačioje mokykloje, tiek su kitomis mokyklomis. Jie taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį kuriant praktikai palankią aplinką pirminiam mokytojų rengimui ir tyrimais pagrįstam profesiniam tobulinimuisi.
Mokyklų vadovai turėtų gebėti daryti įtaką mokykloje paskirstydami lyderių vaidmenis. Taikant paskirstytosios lyderystės modelį, mokyklų vadovai, mokytojai ir kiti darbuotojai, taip pat moksleiviai, jų tėvai ir šeimos yra skatinami imtis atsakingų vaidmenų tose srityse, kuriose jie yra kompetentingi, nebijoti atsakomybės ir – individualiai arba grupėse – imtis iniciatyvos. Taip sukuriamos ir lankstesnių darbo santykių galimybės. Šiuo tikslu gali prireikti tam tikrų institucinių struktūrų, kurios turėtų: numatyti naujas procedūras ir darbo tvarką (pvz., oficialius ir neoficialius komitetus, komandas, darbo grupes ir t. t.); planuoti laiką ir skirti išteklių tam, kad būtų įmanoma dirbti bendradarbiaujant ir išbandyti inovatyvias idėjas ir t. t.
Sėkmingai iniciatyvas įgyvendinančios valstybės narės yra įsidiegusios bendradarbiaujamosios lyderystės struktūras. Šiuo tikslu kai kuriems kolektyvo nariams gali būti skiriami vidutinio lygmens vadovų arba koordinatorių vaidmenys, be to, gali būti leidžiama lanksčiai formuoti mokymo komandas. Pažymėtina ir tai, kad anksčiau įgyvendintos iniciatyvos parodė, jog labai svarbu tinkamai pasirinkti pagalbinį personalą (ekspertus, mentorius, ugdytojus), kurie galėtų vadovauti pokyčių procesui ir prireikus padėtų mokyklų vadovams bei mokytojams.
Kuriant naują mokyklos kultūrą, reikėtų apsvarstyti keletą su žmogiškųjų išteklių valdymu susijusių aspektų. Pavyzdžiui, galbūt reikėtų įtikinti mokyklos personalą bendradarbiavimo teikiama nauda, sukurti įvairialypių komandų iš mokomojo ir kito personalo ir užtikrinti bendradarbiaujamojo darbo tvarumą.
Daugiau informacijos:
Europos Komisija, „Mokymo stiprinimas Europoje. Nauji mokytojų pateikti faktai“. Parengė „Eurydice“ ir CRELL, 2015 m. birželio mėn., Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2015.
Europos lyderystės mokyklose politikos tinklas (EPNoSL): praktinių pavyzdžių interneto platforma „Gera lyderystės mokyklose politika Europos šalyse“.
EBPO (2014), „3 skyrius. Mokyklos lyderystė“, EBPO tarptautinis mokymo ir mokymosi tyrimas (TALIS), 2013 m. rezultatai, EBPO, Paryžius, 2014, p. 55–83.
Rodyti daugiau
