2.4. Mokytojų gerovė
Mokytojo gerovė – tai teigiama emocinė būsena, atspindinti tiek moksleivių, tiek jų mokytojų asmeninius poreikius ir lūkesčius. Mokytojo gerovė ir pasitenkinimas darbu daro didelę įtaką mokytojo elgsenai ir yra teigiamai susiję su mokyklos ir klasės klimatu bei moksleivių pasiekimais. Tyrimais taip pat nustatytas teigiamas mokytojų motyvacijos ir moksleivių rezultatų bei gerovės ryšys. Be to, nustatytas mokytojo gerovės ir aukštos kvalifikacijos mokytojų darbo vietos išlaikymo ryšys, o tai ypač svarbu mokyklose, kuriose yra didelių poreikių turinčių moksleivių. Mokytojo gerovė ir pasitikėjimas savo jėgomis taip pat padeda mažinti mokyklos nebaigimo mastą, taigi labai svarbu, kad mokytojai gautų jiems reikalingą paramą.
Nors atliekant pastarąjį mokytojų gerovės tyrimą daugiausia dėmesio buvo skiriama tokiems neigiamiems aspektams kaip stresas ar išsekimas, jis atskleidžia ir tai, kokia svarbi ši tema sudarant pirminio ir tolesnio mokytojų rengimo programas. Mokytojo gerovės nepavyks užtikrinti vien rengiant seminarus ir mokymus. Darbuotojų gerovės didinimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis svarstyti, laikytis nuoseklaus požiūrio ir taikyti konstruktyvesnę praktiką bei su ja eksperimentuoti. Iš esmės jis apima kelių veiksnių sąveiką.
- Paramą užtikrinanti mokyklos kultūra. Mokytojų darbo sąlygų gerinimas yra labai svarbus mokytojų gerovės ir pasitenkinimo darbu, taip pat moksleivių sėkmės veiksnys. Svarbu, kad mokytojams būtų skiriama pakankamai laiko ir erdvės bendradarbiavimu pagrįstam darbui. Bendradarbiavimo kultūra apima abipusę paramą, galimybę aktyviai dalyvauti priimant mokyklos sprendimus ir bendromis vertybėmis pagrįstą pasitikėjimo kultūrą. Be to, kurti teigiamą mokyklos klimatą padeda mokytojų darbo įvertinimas, autonomiškumas, paskatinimas, kolegiškumas, pasitikėjimas ir administracinė lyderystė. Tam, kad mokytojai neprarastų motyvacijos ir norėtų išlaikyti darbo vietą, labai svarbu, kad jie būtų profesinės mokymosi bendruomenės, kuri formuojasi tiek bendroje mokyklos veikloje, tiek kuriant tinklus su kitomis mokyklomis ir bendruomene, dalimi. Mokyklų vadovai ir jų vadovavimo pobūdis, vertybės, asmenybės bruožai bei veiksmai taip pat yra labai svarbūs užtikrinant mokytojo gerovę.
- Mokytojų profesionalumo ugdymas. Atliekant tyrimą nustatytas glaudus mokytojų profesionalumo ir savo, kaip mokytojo, statuso suvokimo, pasitikėjimo savo jėgomis ir gerovės ryšys. Pirminio mokytojų rengimo programos gali būti tvirtas pagrindas mokytojų gerovei užtikrinti ir yra svarbios siekiant mokytojus išlaikyti darbo vietoje. Tęstinis profesinis tobulinimasis (TPT) yra itin svarbus siekiant pagerinti mokytojų darbo rezultatus, atsidavimą darbui ir pasitenkinimą darbu. Kadangi bendradarbiavimu pagrįsti mentorystės santykiai yra glaudžiai susiję su mokytojo mėgavimusi savo darbu, taip pat su motyvacija, pasitikėjimu savo jėgomis, gerove bei noru išlaikyti darbo vietą, reikia atidžiai pasirinkti patyrusius mentorius. Mokytojų tarpusavio tinklai taip pat prisideda prie gerovės kūrimo.
- Geri mokytojų ir moksleivių santykiai. Geri mokytojų ir moksleivių santykiai yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti ne tik moksleivių mokymosi sėkmę, bet ir mokytojų gerovę. Jei mokytojų ir moksleivių santykiai yra geri, mokytojai jaučia daugiau vidinės motyvacijos. Tokie santykiai mokytojams gali tapti moraliniu atpildu ir taip padidinti jų motyvaciją. Be to, geri santykiai su moksleiviais ne tik padeda išvengti sunkumų, bet ir didina mokytojų gerovę.
Daugiau informacijos:
Beaudoin, M. N., „Respect-Where Do We Start?“. Promoting Respectful Schools, Vol. 69, No. 1, 2011, p. 40–44.
Blömeke, S., Hoth, J., Döhrmann, M., Busse, A., Kaiser, G., König, J., „Teacher Change During Induction“, International Journal of Science and Mathematics Education, Vol. 13, No. 2, 2015, p. 287–308. doi:10.1007/s10763-015-9619-4
Brouwer, C., „Determining Long Term Effects of Teacher Education“, In Peterson, P., Baker, E., McGaw, B. (eds.), International Encyclopedia of Education, Elsevier, Amsterdam, 2010, p. 503–510.
Day, L., Mozuraitytė, N., Redgrave, K., McCoshan, A., „Mokyklos nebaigimo prevencija Europoje. Antros galimybės mokytis suteiktos pamokos“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2013.
Downes, P., „Prevention of early school leaving through teacher education: Some European perspectives“, In: Rabensteiner, P. and Rabensteiner, G. (eds.), Internationalization in Teacher Education, Germany, 2014, p. 17–31.
Durksen, T.; Klassen, R., „Professional Relationships Influence Preservice Teacher Success“. ASCD Express, Vol. 7, No. 10, 2012.
Emerick, S., Hirsch, E., Berry, B., „Teacher Working Conditions as Catalysts for Student Learning“, Conditions for Learning, No. 43, 2005.
Engels, N., Aelterman, A., Van Petegem, K. and Schepens, A., „Factors which influence the well-being of pupils in Flemish secondary schools“, Educational Studies, Vol. 30, No. 2, p. 127–143. http://dx.doi.org/10.1080/0305569032000159787.
Europos Komisija, „Nuoseklių ir visai sistemai pritaikytų įvadinių programų pradedantiesiems mokytojams kūrimas. Vadovas politikos formuotojams“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2010.
Europos Komisija, „Mokytojų gebėjimų ugdymo rėmimas siekiant geresnių mokymosi rezultatų“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2013.
Europos Komisija, „Mokymo stiprinimas Europoje. Nauji mokytojų pateikti faktai“. Parengė „Eurydice“ ir CRELL, 2015 m. birželio mėn., Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2015.
Fernández-Batanero, J., „Strategies for inclusion in the face of social exclusion: Case study in Andalusia (Spain)“, European Journal of Special Needs Education, Vol. 29, No. 3, 2014, p. 415–428. doi:10.1080/08856257.2014.906978
Hobson, A., Ashby, P., „Reality aftershock and how to avert it“, Cambridge Journal of Education, Vol, 42, No. 2, 2012, p. 177–196. doi:10.1080/0305764X.2012.676628.
Jimerson, S., Haddock, A., „Understanding the importance of teachers in facilitating student success: Contemporary science, practice, and policy“, School psychology quarterly the official journal of the Division of School Psychology, American Psychological Association, Vol. 30, No. 4, 2015, p. 488–493. doi:10.1037/spq0000134.
EBPO, „Mokytojų profesionalumo rėmimas. 2013 m. TALIS įžvalgos“, EBPO leidykla, Paryžius, 2016.
Pillay, H., Goddard, R., Wilss, L., „Well-being, burnout and competence: Implications for teachers“, Australian Journal of Teacher Education, Vol. 30, No. 2, 2005, p. 22–33. doi: 10.14221/ajte.2005v30n2.3
Schleicher, A., „Meistriškumo mokymas per profesinį mokymąsi ir politikos reformą“, EBPO leidykla, Paryžius, 2016.
Shank, M., „Common Space, Common Time, Common Work“. Supporting New Educators, Vol. 62, No. 8, 2005, p. 16–19.
Spilt, J., Koomen, H., Thijs, J., „Teacher Wellbeing: The Importance of Teacher-Student Relationships“. Educational Psychology Review, Vol. 23, No. 4, 2011, p. 457–477. doi:10.1007/s10648-011-9170-y.
Webb, R., Vulliamy, G., Sarja, A., Hämäläinen, S., Poikonen, P., „Professional learning communities and teacher well‐being? A comparative analysis of primary schools in England and Finland“, Oxford Review of Education, Vol. 35, No. 3, 2009, p. 405–422. doi:10.1080/03054980902935008.
