2. Mokytojai

2.4. Mokytojų gerovė

Mokytojo gerovė – tai teigiama emocinė būsena, atspindinti tiek moksleivių, tiek jų mokytojų asmeninius poreikius ir lūkesčius. Mokytojo gerovė ir pasitenkinimas darbu daro didelę įtaką mokytojo elgsenai ir yra teigiamai susiję su mokyklos ir klasės klimatu bei moksleivių pasiekimais. Tyrimais taip pat nustatytas teigiamas mokytojų motyvacijos ir moksleivių rezultatų bei gerovės ryšys. Be to, nustatytas mokytojo gerovės ir aukštos kvalifikacijos mokytojų darbo vietos išlaikymo ryšys, o tai ypač svarbu mokyklose, kuriose yra didelių poreikių turinčių moksleivių. Mokytojo gerovė ir pasitikėjimas savo jėgomis taip pat padeda mažinti mokyklos nebaigimo mastą, taigi labai svarbu, kad mokytojai gautų jiems reikalingą paramą.

Rodyti daugiau

Ištekliai ( Naršyti po visus išteklius )

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu išteklių puslapių turinys prieinamas tik anglų kalba.

Mokytojų mokymo projektai „Ant milžinų pečių“

„Ant milžinų pečių. Sėkmingi švietimo projektai siekiant sukurti socialiniu požiūriu įtraukią švietimo sistemą“ – savanoriška mokytojų tęstinio profesinio tobulėjimo programa.
Šioje programoje dalyvauja dauguma Valensijos provincijos ikimokyklinio, pradinio ir vidurinio ugdymo mokytojų. Ji yra atvira ir kitiems švietimo bendruomenės suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant tėvus, administratorius ir darbuotojus, universiteto studentus, psichologus ir kitus asmenis. Programa vadinama dialogu grindžiamo mokymosi erdve, kurioje dalyviai, remdamiesi tarptautiniu teoriniu ir moksliniu sutarimu ir indėliu, skaito tekstus apie svarbius socialinius ir švietimo aspektus, kuriais siekiama didinti mokyklų įtraukumą, ir juos aptaria.

Sritis: 2. Mokytojai

Posričiai: 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis; 2.4. Mokytojų gerovė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL

Šalis: Ispanija

Mokytojų profesinio tobulėjimo tarnyba (PDST)

Mokytojų profesinio tobulėjimo tarnyba (angl. Professional Development Service for Teachers, PDST) įsteigta 2010 m. rugsėjo mėn. kaip bendrosios, integruotos, įvairiems sektoriams skirtos pagalbos mokykloms tarnyba. Ją remia Airijos švietimo ir įgūdžių departamentas. Šiuo metu tai yra šalies didžiausia bendra pagalbos tarnyba, suteikianti mokytojams ir mokyklų vadovams profesinio mokymosi galimybių įvairiose pedagogikos, mokymo programų rengimo ir švietimo srityse. Tarp svarbiausių prioritetų – pagalba mokyklų vadovams, taip pat pagalba mokykloms atliekant įsivertinimą, vertinimą, naudojant IRT mokymo ir mokymosi tikslais, skatinant įtrauktį, užtikrinant sveikatą ir gerovę, taip pat pagalba, susijusi su popradinio ugdymo dalykais ir programomis. PDST nuolat rengia profesinio tobulėjimo kursus ir teikia pagalbą – tai daro pradinio ir popradinio ugdymo mokytojų, kuriuos jų mokyklos paskyrė dirbti PDST, grupė. PDST interneto svetainėje yra puslapių, skirtų mokytojų sveikatai ir gerovei – čia pateikiama mokytojams skirtų išteklių ir nuorodų, susijusių su jų nuolatine fizine ir psichine gerove darbe, taip pat mokytojams suteikiama galimybė tiesiogiai mokytis ir dalyvauti seminaruose.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.4. Mokytojų gerovė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija

Prevencinė atsparumo stiprinimo priemonė - UPRIGHT

Pasaulyje daugėjant jaunų žmonių psichikos sveikatos problemų, projektu UPRIGHT siekiama ugdyti gerai fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti reikalingus įgūdžius. Šis projektas įgyvendinamas mokyklose ir į jį įsitraukia jaunesnieji paaugliai, jų artimieji bei projekte dalyvaujančių mokyklų darbuotojai.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 4.4. Šeimų mokymasis

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; GA; HR; HU; IS; IT; LT; LV; MK; MT; NL; NO; PL; PT; RO; SK; SL; SR; SV; TR

Šalis: Danija; Islandija; Ispanija; Italija; Lenkija; Norvegija

School innovation in Europe: Fostering equal chances for children from different social backgrounds by making learning more active at the Béla IV Primary School in Hejőkeresztúr

The ‘Complex Instruction Programme’ (CIP) provides equal chances for children from different social backgrounds. The method seeks to change children roles and responsibilities in active learning. CIP is based on four principles: (1) education involves a varied level of non-routine, open-end tasks to mobilise students of different abilities; (2) responsibility is shared, learners are responsible for their personal work while the group is responsible for individual achievements; (3) work is evaluated against set norms and roles; (4) hierarchy within the group - the status of the students is mobile. In addition, the school uses other innovative practices, such as a reading programme for the elementary grades where students regularly read aloud to each other in pairs, and then exchange their thoughts, and the ‘learning between generations’ programme where children draw their family trees and label each member with a special skill they have.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka

Kalba: EN

Šalis: Vengrija

School innovation in Europe: making students the owners of their learning process though teacher empowerment in the Tjotter school

In 2011/2012, the Dutch School Inspectorate concluded that student results in the Tjotter school were too low. The school used to have a negative pedagogical climate, and suffered from a loss of trust between school and parents. Eventually, the school staff lost confidence in the former school leader and requested the school board to appoint a new leader. With an arrival of the current school leader four years ago, innovative processes started. A common view of education and teacher mutual learning was established, in addition to the culture of continuous improvement.

Key interventions:

  • improvement of teachers’ pedagogical and didactical skills: team schooling with subsequent follow up and monitoring within the learning community of teachers, individual coaching and change of personnel
  • creating student portfolios to make students the owners of their learning process while students were also encouraged to participate in its formation
  • other approaches being used at school: positive behaviour support; encouraging student participation and (direct) feedback on student’s results; ‘Teach like a Champion’; and HGW (Action Oriented Approach) for student differentiation.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai

Kalba: EN

Šalis: Olandija

Šiaurės šalių projektai, skirti kovai su mokyklos nebaigimu

Ataskaitos „Šiaurės šalių projektai, skirti kovai su mokyklos nebaigimu“ tikslas – patobulinti jaunuoliams skirtas iniciatyvas ir įkvėpti imtis naujų iniciatyvų, taip pat padėti Šiaurės šalių regiono veiklos vykdytojams ir organizacijoms užmegzti naudingus ryšius.
Projektą „Šiaurės ministrų tarybos interneto duomenys apie vidurinio ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių“ (angl. „Nordic Web Resource on Dropout from Upper Secondary Education“) Šiaurės ministrų tarybos pavedimu 2012–2015 m. įgyvendino Šiaurės šalių gerovės centras. Projekto tikslas buvo surinkti tinkamų pavyzdžių, kaip įgyvendinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama Šiaurės šalių regione padidinti vidurinio ugdymo programas baigusių jaunuolių dalį.
Šiaurės ministrų tarybos interneto portale buvo pristatyti įvairūs Šiaurės šalyse sėkmingai įgyvendinti projektai. Iniciatyvas teigiamai įvertino išorės vertintojai. Tam tikra veikla buvo tikslingai pasirinkta dėl to, kad ji naujoviška, arba dėl to, kad ji vertinga kaip įkvėpimo šaltinis.
Neatsižvelgiant į Šiaurės šalių biurokratinius ir kultūrinius skirtumus, jaunimo, kuriam kyla mokymosi nebaigimo rizika, dalis stebėtinai panaši. Tam tikrais atvejais labiau skiriasi savivaldybių ir mokyklų, o ne įvairių šalių padėtis. Iš informacijos apie sėkmingas Šiaurės šalių iniciatyvas galima pasisemti įkvėpimo ir sužinoti apie priemones, kurias taikant galima geriau padėti visiems jaunuoliams užbaigti vidurinio ugdymo programas.
Šiame leidinyje aprašoma dešimt projektų, pristatytų gerosios patirties pavyzdžiams skirtame Šiaurės ministrų tarybos interneto portale. Kai kurie projektai jau užbaigti, kiti – tebeįgyvendinami. Tam tikra veikla tapo kasdienio darbo dalimi.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 1.4. Bendradarbiavimas švietimo sistemų viduje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai; 5.3. Partnerystė. Darbdaviai ir verslo įmonės; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Danija; Islandija; Norvegija; Suomija; Švedija

„Fuoriclasse“ modelis mokyklos nebaigimo problemai spręsti

Italijoje sukurtas „Fuoriclasse“ modelis – tai integruotos priemonės mokytojams, mokiniams ir jų šeimų nariams, skirtos mokyklos nebaigimo problemai spręsti. Siūloma įvairi veikla, didinanti motyvaciją mokytis ir studijuoti bei padedant užtikrinti visišką teisės į išsilavinimą įgyvendinimą, kaip numatyta JT vaiko teisių konvencijoje.

Sritys: 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 4.1. Komunikavimas ir informavimas

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; GA; HR; HU; IS; IT; LT; LV; MK; MT; NL; NO; PL; PT; RO; SK; SL; SR; TR

Šalis: Italija

„Mokytojų atsparumo didinimas Europoje“ (ENTREE)

Projekto „Mokytojų atsparumo didinimas Europoje“ (angl. „ENhancing Teacher REsilience in Europe“, ENTREE) tikslas – padėti jauniems Europos mokytojams didinti savo atsparumą didėjant reikalavimams ir sparčiai kintant mokymo aplinkai. 2014 m. pradėtu projektu suteikiama įvairių mokytojams skirtų internetinių ir tiesioginių mokymosi galimybių bei priemonių. Įgyvendinti šį projektą padeda penkių Europos šalių (CZ, DE, IE, MT, PT) ir Australijos tarptautinių ekspertų grupė. Projekto ENTREE dokumentuose mokytojų atsparumas apibūdinamas kaip „pozityvaus prisitaikymo procesas, gebėjimas tai daryti ir atitinkami rezultatai, taip pat nuolatinis profesinis įsipareigojimas ir tobulėjimas dirbant sudėtingomis aplinkybėmis“. Mokytojams padedama naudotis asmeniniais, profesiniais ir socialiniais ištekliais, atgauti pusiausvyrą po nemalonios patirties, taip pat tobulėti profesiškai ir asmeniškai. Jie skatinami džiaugtis savo darbu, pasitikėti savimi, rūpintis asmenine gerove ir visą laiką laikytis profesinių įsipareigojimų.

Sritis: 2. Mokytojai

Posričiai: 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.4. Mokytojų gerovė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Danija; Malta; Portugalija; Čekijos Respublika

„Teises gerbiančios mokyklos“ (RRS)

„Teises gerbiančios mokyklos“ (angl. „Rights Respecting Schools“ – RRS) – Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) ir Jungtinės Karalystės propaguojamas metodas, pagal kurį Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija tampa visos mokyklos požiūrio į švietimą vaiko teisių klausimais pagrindu. Bendras šio metodo tikslas – sukurti dalyvavimu pagrįstą, įtraukią ir saugią mokyklos kultūrą, kurioje užtikrinama pagarba kiekvienam mokyklos bendruomenės nariui. UNICEF Švietimo vaiko teisių klausimais priemonių rinkinyje pateikiamos gairės, kaip mokykla gali tapti teises gerbiančia mokykla. Mokyklos pritaiko metodą „Teises gerbiančios mokyklos“ atsižvelgdamos į savo aplinkybes. Šiuo metodu daromas poveikis visų mokyklos aplinkos dalyvių tarpusavio santykiams ir jis gali būti taikomas bet kokioje mokykloje. Metodo „Teises gerbiančios mokyklos“ priemonių rinkinyje išdėstyta sistema turėtų tapti pagrindiniu organizavimo principu, kurio turėtų būti laikomasi visoje mokykloje, taip pat šeimose ir bendruomenėje, kurios teritorijoje yra ta mokykla. Yra trys ugdymo etapai. Antras ir trečias etapai (1 ir 2 lygis) panašūs. Jų tikslas – įgyvendinti veiksmų planą, parengtą įsipareigojimo patvirtinimo etapu, siekiant įvykdyti keturis metodo „Teises gerbiančios mokyklos“ standartus: 1) vadovavimas ir valdymas grindžiami vertybėmis, kurios neatsiejamos nuo pagarbos teisėms; 2) visa mokyklos bendruomenė sužino apie Vaiko teisių konvenciją; 3) mokykla turi teises gerbiančios įstaigos įvaizdį; 4) vaikai įgalinami tapti aktyviais piliečiais ir mokiniais.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Jungtinė Karalystė