4. Tėvų įtraukimas

4.1. Komunikavimas ir informavimas

Tyrimų rezultatai rodo, kad nauda, kurią duoda tėvų įtraukimas, labai priklauso nuo tėvų įtraukimo kokybės. Todėl plėtojant ir palaikant komunikacijos bei informacijos srautus tarp mokyklos ir tėvų, mokykloms tenka svarbus vaidmuo. Dauguma Europos šalių yra priėmusios teisės nuostatas, kuriomis užtikrinama tėvų teisė gauti informaciją apie jų vaikų ugdymą mokykloje. Tačiau gali būti, kad tokios nuostatos tinkamai neveiks, jei tėvai ir šeimos bus itin atitolę nuo mokyklos kultūros. Pripažinus, kad yra skirtingos tėvų grupės, skirtingi auklėjimo stiliai ir skirtingas atitolimo nuo mokyklos kultūros lygis, be oficialios komunikacijos, reikia taikyti ir daugybę papildomų priemonių.

Rodyti daugiau

Ištekliai ( Naršyti po visus išteklius )

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu išteklių puslapių turinys prieinamas tik anglų kalba.

BENDRUOMENIŲ MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ CENTRAI

NESET – Švietimo ir mokymo socialinių aspektų ekspertų tinklas (angl. Network of Experts on Social Aspects of Education) skelbia ataskaitas, skirtas politikos formuotojams ir vykdytojams, suinteresuotiems visoje Europos Sąjungoje skatinti teisingumą ir įtrauktį švietimo ir mokymo srityje. Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti bendruomenių mokymosi visą gyvenimą centrų kūrimo ES valstybėse narėse strategijas. Jame aptariami su šių centrų kūrimo nauda ir pranašumais susiję duomenys ir moksliniai tyrimai, taip pat aiškinamasi, kokios kliūtys ir sunkumai trukdo kurti šiuos centrus ir jiems veiksmingai veikti. Ataskaitoje daroma išvada, kad bendruomenių mokymosi visą gyvenimą centruose gali būti vienu metu pasiekiama įvairių pagrindinių mokymosi visą gyvenimą tikslų, kaip antai tikslų, susijusių su aktyviu pilietiškumu, socialine sanglauda / įtrauktimi, asmeninių ir visuomeninių siekių įgyvendinimu, kultūrų dialogu, taip pat užimtumo galimybėmis.

Sritys: 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

DARBO SU ROMŲ ŠEIMOMIS VADOVAS

„Darbo su romų šeimomis vadovas siekiant užtikrinti sėkmingą romų vaikų mokymąsi“, parengtas įgyvendinant Mokymosi visą gyvenimą programos projektą „Romų šeimos dalyvauja“ (angl. Roma Families Get Involved), yra išleistas anglų kalba ir šiame projekte dalyvaujančių šalių (Bulgarijos, Ispanijos, Rumunijos ir Vengrijos) kalbomis. Šio vadovo tikslas – pateikti rekomendacijų vietoje dirbantiems specialistams siekiant įtraukti romų šeimas į jų vaikų ugdymo procesus. Čia pateikiama metodinė intervencijos į romų šeimas mokyklos aplinkoje priemonė ir siūloma, kaip įveikti dažniausiai pasitaikančias kliūtis, taip pat pateikiama gerosios patirties pavyzdžių, įspėjama, kokių sunkumų gali kilti, ir patariama, ko reikėtų vengti. Be to, vadove aprašoma, kokių savybių ir gebėjimų turėtų turėti šioje srityje dirbantys specialistai.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 4.1. Komunikavimas ir informavimas

Kalba: BG; CZ; DA; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Bulgarija; Ispanija; Rumunija; Vengrija

School innovation in Europe: non-formal education and student engagement to support better achievement and social competences at the Ion Luca Caragiale School in Tulcea

At the end of the 1990s, the first attempts to innovate at school level started with some primary classes being organised based on the ‘Step by step’ alternative pedagogy system. This meant that there were two teachers per class and that the learning process was organised around teams of students, rather than based on an individual learning. The change happened in response to requests from parents, and the school continues to offer both regular and ‘Step by step’ classes at primary level, with all students attending regular classes during lower secondary education (from 5th to 8th grade).

The ‘Different school’ (‘Şcoala altfel’) programme, introduced in 2011, offers an entire week of the school year dedicated to non-formal education. Partnerships with NGOs and the local community have also led to the implementation of several projects involving students in all stages, including planning and evaluation stages.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis

Kalba: EN

Šalis: Rumunija

TĖVŲ DALYVAVIMAS VYKDANT MOKYKLOS NEBAIGIMO PREVENCIJĄ

Ši ataskaita parengta kaip informacijos šaltinis, kuriuo galėtų remtis 10 projekte „URBACT - PREVENT“ dalyvaujančių miestų savivaldybių ir visos kitos Europos miestų savivaldybės, vietos valdžios institucijos bei mokyklos rengdamos trumpalaikius ir vidutinės trukmės strateginius planus, susijusius su tėvų dalyvavimu švietimo sistemoje vykdant mokyklos nebaigimo prevenciją. Ši apžvalga grindžiama su mokyklos nebaigimu ir socialine įtrauktimi susijusių Europos Komisijos ir Tarybos dokumentų analize, 10-ies projekte „URBACT - PREVENT“ dalyvaujančių savivaldybių dialogu ir vykstančiu konsultacijų procesu. Be to, joje nagrinėjami su šia sritimi susiję tarptautiniai moksliniai tyrimai. Projektas PREVENT finansuojamas ES programos URBACT lėšomis.

Sritys: 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

VADOVAS ROMŲ MOKYKLŲ TARPININKAMS

Europos Tarybos parengtas „Vadovas romų mokyklų tarpininkams (padėjėjams)“ visų pirma skirtas visų kategorijų darbuotojams iš romų bendruomenės, kurie, dirbdami savo darbą, stengiasi pagerinti romų vaikų mokymosi sąlygas. Šiame vadove darbuotojams siūloma daug įvairių priemonių ir pateikiama praktinių rekomendacijų, kurias būtų galima pritaikyti prie skirtingų sąlygų. Jame aptariama, kokių savybių turėtų turėti mokyklų tarpininkai ir padėjėjai ir koks jų vaidmuo padedant mokyklai palaikyti tarpusavio ryšius su romų bendruomene (-ėmis), o mokytojams ir kitiems mokyklos darbuotojams – su romų vaikų šeimomis. Taigi šio vadovo medžiaga parengta siekiant padėti romų mokyklų tarpininkams ir padėjėjams pasiekti geresnių darbo rezultatų ir sušvelninti bet kokio nepageidaujamo poveikio pasekmes – jame aprašoma sisteminga kasdienė veikla ir atkreipiamas dėmesys į tarpininkavimo aspektus, kuriais praktikoje dažnai nepasinaudojama.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 4.1. Komunikavimas ir informavimas

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija