Tai, ar moksleiviams sekasi mokykloje ar gresia nebaigti mokyklos, labai priklauso nuo jų socialinės ir ekonominės padėties. Socialinės ir ekonominės padėties poveikis aiškiai atsispindi visose Europos šalių švietimo ir mokymo sistemose. Žemesnės socialinės ir ekonominės kilmės vaikai mažiau linkę dalyvauti ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemoje(AUPS) negu vaikai iš palankesnės aplinkos. Ankstyvosios nesėkmės gali gerokai sustiprėti vėlesniais mokymosi metais, jei vaikų mokymosi spragoms pašalinti nebus suteikta papildoma parama. Vienodos galimybės dalyvauti ir kokybiška IUPS yra vienos veiksmingiausių priemonių kovojant su socialine ir ekonomine nelygybe švietimo rezultatų srityje.
Shutterstock.com
EBPO tarptautinio moksleivių vertinimo programos PISA rezultatai vienareikšmiškai rodo, kad tėvų socialinė ir ekonominė kilmė yra pagrindinis veiksnys, lemiantis pasiekimus bazinių matematikos ir kalbos įgūdžių srityje. Pavyzdžiui, mokinių, kurių matematikos žinių lygis yra žemesnis nei minimalus standartinis, didžiausia dalis yra grupėje, patenkančioje į socialinės ir ekonominės raidos indekso apatinį ketvirtadalį.
Socialinės ir ekonominės padėties, šeimos kilmės ir mokymosi namuose aplinkos įtaka veikia net kelias kartas. Stipri kelias kartas veikianti įtaka išsilavinimui gali būti vertinama kaip švietimo ir mokymo sistemos negebėjimas veiksmingai ir maksimaliai išnaudoti visų moksleivių galimybių. Atsižvelgiant į tai, šeimų mokymasis gali būti priemonė šiai įsisenėjusiai kliūčiai pašalinti.
Šios pasiekimų spragos problemos sprendimo strategijos gali apimti įvairias priemones – socialinės ir ekonominės segregacijos tarp mokyklų ir atskirų mokyklų viduje panaikinimą, skirstymo pagal gebėjimus atidėjimą, mokymosi galimybių tiek mokykloje, tiek už jos ribų išplėtimą ir tėvų įsitraukimo nuo pat ankstyviausiųjų ugdymo etapų skatinimą ir rėmimą ir pan.
Tačiau pirmasis žingsnis užtikrinant lygias galimybes lankyti mokyklą ir mokytis – tai suteikti tokiems moksleiviams materialinę ir (arba) finansinę pagalbą , kad jie galėtų reguliariai lankyti mokyklą, pvz., parūpinti nemokamą transportą, knygas, apgyvendinimą ar stipendijas vyresniems moksleiviams ir vaiko priežiūros galimybes nepilnametėms motinoms. Nemokamas maitinimas (net ir ne vien tik įprastas nemokamas maitinimas mokykloje) kartu su papildomais mokymosi užsiėmimais irgi gali būti tinkama parama žemos socialinės ir ekonominės kilmės vaikams.
Daugiau informacijos:
Europos Komisija, 2015 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.
Europos Komisijos Jungtinis tyrimų centras, „Mokėjimas skaityti ES šalyse. PIRLS tyrimo duomenys“, JRC mokslinių tyrimų ir politikos ataskaitos, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2013.
Heckman, J. J., „Invest in early childhood development: Reduce deficits, strengthen the economy“, The Heckman Equation, National Institute for Early Childhood Education Research, New Brunswick, NJ, 2012.
Lavrijsen, J. and Nicais, I., „Educational tracking, inequality and performance. New evidence using differences-in-differences“, VFO-SSL, Leuven, 2014.
EBPO, „Blogai besimokantys moksleiviai. Kodėl jie atsilieka ir kaip jiems padėti“, EBPO, Paryžius, 2016.
EBPO, „Lygtys ir nelygybė. Kaip matematiką padaryti suprantamą visiems“, EBPO, Paryžius, 2016.
EBPO, „Pradėk tvirtai IV. Ankstyvojo ugdymo ir priežiūros sistemos kokybės stebėsena“, EBPO, Paryžius, 2015.
EBPO, 2012 m. PISA tyrimo rezultatai. „Mokymosi sėkmė užtikrinant lygybę. Galimybė mokytis gerai – kiekvienam moksleiviui“, II tomas, EBPO, Paryžius, 2013.
EBPO, „Lygybė ir kokybė švietimo srityje. Parama mažiau galimybių turintiems moksleiviams ir mokykloms“, EBPO, Paryžius, 2012.
