3. Parama moksleiviams

3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai

Įvairiuose tyrimuose ir ES politikoje pabrėžiama įtraukties, kaip privalomo komponento užtikrinant švietimo kokybę ir lygybę, svarba. JT neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnyje skelbiama, kad integracinis ugdymas užtikrina geriausias ugdymo galimybes neįgaliems mokiniams. Kad neįgaliųjų teisės būtų įgyvendinamos geriau, šalys turi pereiti nuo medicininių modelių, kuriais neįgalumas apibrėžiamas kaip sveikatos sutrikimas, prie socialinių modelių, kuriais pabrėžiama įtraukties galimybių suteikimo svarba.

Rodyti daugiau

Ištekliai ( Naršyti po visus išteklius )

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu išteklių puslapių turinys prieinamas tik anglų kalba.

Essunga Municipality Schools

Essunga, a Swedish municipality, transformed the ranking of its schools from the bottom to the top of the national school league tables between 2007 to the top in 2010. Essunga has three elementary schools and one lower secondary school (grades 6-9). With 5,500 citizens, it is one of the smallest municipalities in the country. The increase in levels of achievement is attributed to a research-based approach of inclusive education. For years, the three elementary schools in Essunga had consistently experienced low educational levels. An increasing number of students were refugees or in “family placements”. In 2007, only 76% of students were eligible for upper secondary school and 20% of these were placed in special education classes. These results compelled political and school leaders and school staff to identify targeted measures to address these challenges. The municipality focused on interventions at school and in the local community to prevent school absence and increase attendance.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.3. Mokyklų valdymas; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai

Kalba: EN

Šalis: Švedija

INCLUD-ED dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai

Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai (angl. Dialogic Literary Gatherings) – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, aprašytų mokslinių tyrimų projekte INCLUD-ED. Šis metodas taikomas siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą įvairiomis sąlygomis visame pasaulyje. Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai – dialogo forma organizuojama skaitymo veikla, kai vadovaujamasi dviem principais: skaitoma klasikinės literatūros knyga (pvz., „Romeo ir Džiuljeta“, „Odisėja“, „Don Kichotas“), o paskui pagal dialogu grindžiamą mokymosi metodiką aptariama jos prasmė, atliekama teksto interpretacija ir išsakoma nuomonė. Šioje veikloje gali dalyvauti vaikai ir jų šeimos nariai. Šis pavyzdys padeda suprasti dialogu grindžiamų literatūros kūrinių aptarimų esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

INCLUD-ED INTERAKTYVIOS GRUPĖS

Interaktyvios grupės – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą INCLUD-ED. Vykstant projektui INCLUD-ED buvo nagrinėjamos švietimo strategijos, kuriomis padedama panaikinti nelygybę ir skatinama socialinė sanglauda, taip pat strategijos, kurios lemia socialinę atskirtį; ypatingas dėmesys skirtas pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. Interaktyvių grupių metodas taikomas įvairiomis sąlygomis siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą. Taikant šį metodą klasės mokiniai suskirstomi į nedideles mišrias grupes ir kiekvienai iš jų padeda suaugęs asmuo. Kiekvieną grupę sudaro 4–5 mokiniai; šios grupės yra mišrios gebėjimų lygio, lyties, kultūros, kalbos ir etninės kilmės požiūriu. Šis pavyzdys padeda suprasti interaktyvių grupių esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Sritys: 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

INCLUD-ED. KNYGA APIE SĖKMINGAS MOKYMO INICIATYVAS

Šioje monografijoje nagrinėjamos ir aprašomos sėkmingos mokymo iniciatyvos, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms. Pateikiama konkrečių duomenų, iš kurių matyti sėkmingi mokymosi rezultatai, taip pat vaikų, mokytojų ir šeimų atsiliepimų apie šių rezultatų poveikį. Be to, nagrinėjamas šių vaikų mokymosi rezultatų ir jų įtraukties į įvairias visuomenės gyvenimo sritis arba atskirties nuo jų ryšys. Monografijoje aprašomi sėkmę lemiantys veiksmai, nustatyti įgyvendinant projektą INCLUD-ED, – pateikiama ir palyginamų duomenų, ir patikimų teorinių žinių, ir informacijos apie šios veiklos raidą. Štai keletas šių iniciatyvų pavyzdžių: interaktyvios grupės, prailgintas mokymosi laikas, namų darbų klubai, popamokinis mokymas bibliotekose, švietėjiškas šeimos ir bendruomenės dalyvavimas, šeimos švietimas arba dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai. Visos šios iniciatyvos apibūdinamos kaip sėkminga mokymo veikla; tai reiškia, kad ji padeda užtikrinti efektyvumą ir lygybę. Galiausiai vadove pateikiama politinių ir praktinių rekomendacijų ir jos aptariamos.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

Malmaskolan

To improve student success and prevent early school leaving, the Malmaskolan established a Student Health Team, comprised of a school nurse, a special education teacher, the principal, the school counselor, the leisure-time pedagogues, the study and career counselor, a social worker, the school physician and a school psychologist. Since 2005, this Health Team has been the core for the development of teaching at the school, and is a hub for both teaching and school development. They have open meetings thrice weekly where teachers can discuss issues, and where a wide range of potential measures to support students is identified.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės

Kalba: EN

Šalis: Švedija

MOKYKLOS NEBAIGIMO PREVENCIJA DAUGIADALYKIŲ IR (ARBA) TARPDALYKINIŲ EKSPERTŲ GRUPIŲ PASTANGOMIS

Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti turimus duomenis ir nustatyti, ar daugiadalykės ir tarpdalykinės ekspertų grupės galėtų atlikti svarbų vaidmenį vykdant mokyklos nebaigimo prevenciją. Rengiant šių daugiadalykių ir (arba) tarpdalykinių ekspertų grupių veiklos strategiją svarbu skirti dėmesio būtinoms papildomoms sąlygoms, kuriomis būtų užtikrinamas jų veiksmingumas, o ne laikytis išankstinės prielaidos, kad jos yra visais atvejais veiksmingos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad šioms grupėms būtina pateikti tvirtas strategines gaires dėl svarbių klausimų, kuriuos jos turi spręsti, pvz., dėl psichikos sveikatos paslaugų, laikino priemonių taikymo sustabdymo alternatyvų, marginalizuotų šeimų informavimo, mokytojų konfliktų sprendimo ir mokymo apie įvairovę įgūdžių, patyčių prevencijos įgūdžių, palankios mokyklos aplinkos propagavimo, vaikų auklėjimo šeimoje įgūdžių, taip pat dėmesio vaikų kalbiniam ugdymui ir t. t.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 3.1. Moksleivių gerovė; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

Nordic Projects to Combat School Dropout

The aim of the report Nordic Projects to Combat School Dropout is to improve and inspire new initiatives for young people, and to create enriching contacts between actors and organisations in the Nordic region.
The Nordic Web Resource on Dropout from Upper Secondary Education was a project commissioned by the Nordic Council of Ministers and run by the Nordic Welfare Centre between 2012 and 2015. The aim of the project was to compile good examples of initiatives aimed at increasing the proportion of young people in the Nordic region who complete upper secondary education.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 1.4. Bendradarbiavimas švietimo sistemų viduje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai; 5.3. Partnerystė. Darbdaviai ir verslo įmonės; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: EN

Šalis: Danija; Islandija; Norvegija; Suomija; Švedija