3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai

The aim of the project Creating Peace is to encourage and coach students with special educational needs to develop their transversal skills, especially interpersonal and intrapersonal skills and critical reading and thinking to help them to integrate more easily into local society.

During the first year, students learned about the Thirty Years´ War, how it influenced lives of people and how peace was reached. They looked for successful solutions of conflicts in their national history in general, discussed other possibilities and tried to draw inspiration from it for their lives. Students were coached to improve their critical reading and thinking. They expressed their impressions and feelings through comic, art object, song, rap, drama, etc.

Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai (angl. Dialogic Literary Gatherings) – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, aprašytų mokslinių tyrimų projekte INCLUD-ED. Šis metodas taikomas siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą įvairiomis sąlygomis visame pasaulyje. Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai – dialogo forma organizuojama skaitymo veikla, kai vadovaujamasi dviem principais: skaitoma klasikinės literatūros knyga (pvz., „Romeo ir Džiuljeta“, „Odisėja“, „Don Kichotas“), o paskui pagal dialogu grindžiamą mokymosi metodiką aptariama jos prasmė, atliekama teksto interpretacija ir išsakoma nuomonė. Šioje veikloje gali dalyvauti vaikai ir jų šeimos nariai. Šis pavyzdys padeda suprasti dialogu grindžiamų literatūros kūrinių aptarimų esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Interaktyvios grupės – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą INCLUD-ED. Vykstant projektui INCLUD-ED buvo nagrinėjamos švietimo strategijos, kuriomis padedama panaikinti nelygybę ir skatinama socialinė sanglauda, taip pat strategijos, kurios lemia socialinę atskirtį; ypatingas dėmesys skirtas pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. Interaktyvių grupių metodas taikomas įvairiomis sąlygomis siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą. Taikant šį metodą klasės mokiniai suskirstomi į nedideles mišrias grupes ir kiekvienai iš jų padeda suaugęs asmuo. Kiekvieną grupę sudaro 4–5 mokiniai; šios grupės yra mišrios gebėjimų lygio, lyties, kultūros, kalbos ir etninės kilmės požiūriu. Šis pavyzdys padeda suprasti interaktyvių grupių esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Šioje monografijoje nagrinėjamos ir aprašomos sėkmingos mokymo iniciatyvos, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms. Pateikiama konkrečių duomenų, iš kurių matyti sėkmingi mokymosi rezultatai, taip pat vaikų, mokytojų ir šeimų atsiliepimų apie šių rezultatų poveikį. Be to, nagrinėjamas šių vaikų mokymosi rezultatų ir jų įtraukties į įvairias visuomenės gyvenimo sritis arba atskirties nuo jų ryšys. Monografijoje aprašomi sėkmę lemiantys veiksmai, nustatyti įgyvendinant projektą INCLUD-ED, – pateikiama ir palyginamų duomenų, ir patikimų teorinių žinių, ir informacijos apie šios veiklos raidą. Štai keletas šių iniciatyvų pavyzdžių: interaktyvios grupės, prailgintas mokymosi laikas, namų darbų klubai, popamokinis mokymas bibliotekose, švietėjiškas šeimos ir bendruomenės dalyvavimas, šeimos švietimas arba dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai. Visos šios iniciatyvos apibūdinamos kaip sėkminga mokymo veikla; tai reiškia, kad ji padeda užtikrinti efektyvumą ir lygybę. Galiausiai vadove pateikiama politinių ir praktinių rekomendacijų ir jos aptariamos.

Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti turimus duomenis ir nustatyti, ar daugiadalykės ir tarpdalykinės ekspertų grupės galėtų atlikti svarbų vaidmenį vykdant mokyklos nebaigimo prevenciją. Rengiant šių daugiadalykių ir (arba) tarpdalykinių ekspertų grupių veiklos strategiją svarbu skirti dėmesio būtinoms papildomoms sąlygoms, kuriomis būtų užtikrinamas jų veiksmingumas, o ne laikytis išankstinės prielaidos, kad jos yra visais atvejais veiksmingos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad šioms grupėms būtina pateikti tvirtas strategines gaires dėl svarbių klausimų, kuriuos jos turi spręsti, pvz., dėl psichikos sveikatos paslaugų, laikino priemonių taikymo sustabdymo alternatyvų, marginalizuotų šeimų informavimo, mokytojų konfliktų sprendimo ir mokymo apie įvairovę įgūdžių, patyčių prevencijos įgūdžių, palankios mokyklos aplinkos propagavimo, vaikų auklėjimo šeimoje įgūdžių, taip pat dėmesio vaikų kalbiniam ugdymui ir t. t.