3.9. Pabėgėliai, migrantai ir romai

^{Shutterstock.com}

Ir nors užsienyje gimusių moksleivių duomenis vertinti reikia atsargiai, nes kai kuriose valstybėse narėse tokių duomenų surinkta nedaug, užsienyje gimę vaikai yra vidutiniškai du kartus labiau linkę pasitraukti iš švietimo ir mokymo sistemos per anksti, palyginti su atitinkamų šalių viduje gimusiais moksleiviais. Socialinė ir ekonominė padėtis yra vienas iš pagrindinių šią problemą nulemiančių veiksnių, tačiau migracijos ir etniniai aspektai taip pat yra svarbūs. Moksleiviams migrantams, atvykusiems įpusėjus arba baigiantis privalomojo mokyklinio ugdymo etapui, turi būti skiriama daugiausiai dėmesio.

Nors įvairioms etninėms mažumoms priklausančių ar imigrantų kilmės jaunų moksleivių ugdymosi poreikiai gali būti labai skirtingi ir labai priklausyti nuo aplinkybių, tai, kad jų mokymosi rezultatai dažniau yra prasti ir kad jie labiau linkę nebaigti mokyklos, rodo, kad jiems reikalinga nuolatinė tikslinė parama. Rekomenduojama vadovautis įvairiomis paramos priemonėmis paremtu holistiniu požiūriu, jį derinant ir pritaikant prie konkrečių tikslinių grupių poreikių. Šioms priemonėms priskirtina:

• akademinė parama, kurios tikslas – padėti moksleiviams likti mokykloje ilgiau ir pasiekti gerų rezultatų. Paramą gali sudaryti pirminis įgyto išsilavinimo ir poreikių vertinimas; įtraukimas į bendrojo ugdymo klases; moksleivių pažangos ir galimų mokymosi sunkumų stebėsena; tvirta parama tiek moksleivių gimtąja, tiek mokomąja kalba; perėjimo iš priimančiųjų klasių į bendrojo ugdymo klases, taip pat perėjimo iš vieno švietimo lygio į kitą ir kt. paramos mechanizmai;
• socialinė ir emocinė parama, pvz.: pagalba įveikiant problemas ir sunkumus, susijusius su moksleivio migracijos ar integracijos patirtimi, ar kitas asmenines problemas;
• tėvų ir bendruomenės įtraukimas:tėvų dalyvavimo skatinimas pasitelkiant savanorius mokymu namie užsiimančius mokytojus, kurie gali veikti kaip tarpininkai ir padėti megzti tvirtesnį ryšį tarp namų ir mokyklos aplinkos; tarpmokyklinis dalijimasis gerąja patirtimi, susijusia su tėvų ir bendruomenės įsitraukimo aktyvinimu; išsamios informacijos teikimas – informacijos apie mokyklos sistemą ir mokymosi galimybes, pripažinimą ir bendruomenėje sukaupto žinių fondo įtraukimą;
• tarpkultūrinis švietimas:  mokyklos klimatas, kuriame užtikrinamas teigiamas požiūris į migrantų ir etninių mažumų kilmės moksleivius ir, pasitelkiant dvikalbius koordinatorius ir kultūrų įvairovės konsultantus, padedama moksleiviams bendrauti.

Daugeliui migrantų kilmės moksleivių taip pat gali prireikti tikslinės kalbinės paramos. 

Kultūrų (įvairovės) tarpininkai dažnai skiriami tam, kad plėtotų sąsajas tarp mokyklos ir migrantų ar romų bendruomenių, iš kurių patys yra kilę, kad būtų skatinamas pasitikėjimas, supratimas ir glaudesnis ryšys tarp mokyklos ir moksleivių šeimų. Taip padedama įtraukti moksleivius į mokymosi procesą ir užtikrinti tinkamą tėvų, mokyklos ir kitų vietos tarnybų paramą. Kiti pagalbiniai modeliai gali būti grindžiami ne tik tarpininko vaidmeniu, bet ir bendruomenės įtaka. Šeimų dalyvavimas vaikų mokymosi reikaluose yra labai svarbus siekiant mokymosi procesą padaryti moksleiviui aktualesnį ir užtikrinant, kad mokyklos būtų atsakingos už aukštos kokybės, aktualaus ir prasmingo švietimo užtikrinimą.

Daugiau informacijos:

Europos Taryba, „Mokykloms padedančių romų kilmės tarpininkų ir asistentų padėtis Europoje“, Strasbourg: CE, Strasbūras, 2006.

Europos Komisija, 2015 m. Švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenis, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

Europos Komisija, „Ugdymo pagalbos naujai atvykusiems migrantų vaikams tyrimas“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2013.

Europos politikos tinklas migrantų kilmės vaikų ir jaunuolių švietimo reikalams, SIRIUS, interneto platforma.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA), „Švietimas. Romų padėtis 11-oje ES valstybių narių“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2014.

EBPO, „Moksleivių imigrantų atotrūkio mažinimas. Politika, praktika ir veiklos rezultatai“, EBPO, Paryžius, 2010.

EBPO, „Moksleiviai imigrantai mokykloje. Kelio į integraciją palengvinimas“, Paryžius: EBPO leidykla, Paryžius, 2015.

SIRIUS, „Europos migrantų kilmės jaunimo mokyklos nebaigimo rizikos mažinimas“, „Policy Brief“, 2015.

Papildoma literatūra:

Baysu, G., Phalet, K. and Brown, R., „Dual Identity as a Two-Edged Sword: Identity Threat and Minority School Performance“, Social Psychology Quarterly, Vol. 74, No. 2, 2011, p. 121–143. doi: 10.1177/0190272511407619

Clycq, N., Nouwen, W. and Vandenbroucke, A., „Meritocracy, deficit thinking and the invisibility of the system: Discourses on educational success and failure“, British Educational Research Journal, Vol. 40, No. 5, 2013, p. 796–819. doi: 10.1002/berj.3109

Crul, M., Schneider, J. and Lelie, F. (Eds.), „The European Second Generation Compared. Does the Integration Context Matter?“ (IMISCOE Research). Amsterdam: Amsterdam University Press, Amsterdam, 2012.

Larson, K. A. and Rumberger, R. W., „ALAS: Achievement for Latinos through academic success“, In H. Thorton (Ed.), „Staying in school: A technical report of three dropout prevention projects for middle school students with learning and emotional disabilities“, University of Minnesota, Institute on Community Integration, Minneapolis, MN, 1995, p. 1–71.

Nouwen, W. and Clycq, N. (2016), „The Role of Teacher–Pupil Relations in Stereotype Threat Effects in Flemish Secondary Education“, Urban Education, išankstinis internetinis leidinys, doi:10.1177/0042085916646627.