3.9. Pabėgėliai, migrantai ir romai

CHILD-UP projektu siekiama suteikti mokykloms, socialinėms tarnyboms, priėmimo centrams, švietimo ir tarpininkavimo įstaigoms bei politikos formuotojams žinių apie dialogo metodus, kurie gali padėti specialistams, dirbantiems su migrantų vaikais. Projekte inovacijos derinamos su įrodytais tradiciniais būdais, tokiu būdu stiprinant supratimą, kaip prisidėti prie mokymosi dalyvaujant, integracijos, kokybiško švietimo ir apsaugos.

„Erasmus+“ lėšomis finansuoto AVIOR projekto tikslas buvo pagerinti pagrindinius migrantų vaikų skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius ir sumažinti pasiekimų atotrūkį tarp vietinių ir atvykusių mokinių, naudojant dvikalbę medžiagą, gerinant mokytojų profesinę kompetenciją ir labiau įtraukiant migrantų tėvus. AVIOR vykdytas nuo 2016 m. gruodžio iki 2019 m. rugpjūčio.

Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai (angl. Dialogic Literary Gatherings) – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, aprašytų mokslinių tyrimų projekte INCLUD-ED. Šis metodas taikomas siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą įvairiomis sąlygomis visame pasaulyje. Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai – dialogo forma organizuojama skaitymo veikla, kai vadovaujamasi dviem principais: skaitoma klasikinės literatūros knyga (pvz., „Romeo ir Džiuljeta“, „Odisėja“, „Don Kichotas“), o paskui pagal dialogu grindžiamą mokymosi metodiką aptariama jos prasmė, atliekama teksto interpretacija ir išsakoma nuomonė. Šioje veikloje gali dalyvauti vaikai ir jų šeimos nariai. Šis pavyzdys padeda suprasti dialogu grindžiamų literatūros kūrinių aptarimų esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Interaktyvios grupės – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą INCLUD-ED. Vykstant projektui INCLUD-ED buvo nagrinėjamos švietimo strategijos, kuriomis padedama panaikinti nelygybę ir skatinama socialinė sanglauda, taip pat strategijos, kurios lemia socialinę atskirtį; ypatingas dėmesys skirtas pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. Interaktyvių grupių metodas taikomas įvairiomis sąlygomis siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą. Taikant šį metodą klasės mokiniai suskirstomi į nedideles mišrias grupes ir kiekvienai iš jų padeda suaugęs asmuo. Kiekvieną grupę sudaro 4–5 mokiniai; šios grupės yra mišrios gebėjimų lygio, lyties, kultūros, kalbos ir etninės kilmės požiūriu. Šis pavyzdys padeda suprasti interaktyvių grupių esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Šioje monografijoje nagrinėjamos ir aprašomos sėkmingos mokymo iniciatyvos, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms. Pateikiama konkrečių duomenų, iš kurių matyti sėkmingi mokymosi rezultatai, taip pat vaikų, mokytojų ir šeimų atsiliepimų apie šių rezultatų poveikį. Be to, nagrinėjamas šių vaikų mokymosi rezultatų ir jų įtraukties į įvairias visuomenės gyvenimo sritis arba atskirties nuo jų ryšys. Monografijoje aprašomi sėkmę lemiantys veiksmai, nustatyti įgyvendinant projektą INCLUD-ED, – pateikiama ir palyginamų duomenų, ir patikimų teorinių žinių, ir informacijos apie šios veiklos raidą. Štai keletas šių iniciatyvų pavyzdžių: interaktyvios grupės, prailgintas mokymosi laikas, namų darbų klubai, popamokinis mokymas bibliotekose, švietėjiškas šeimos ir bendruomenės dalyvavimas, šeimos švietimas arba dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai. Visos šios iniciatyvos apibūdinamos kaip sėkminga mokymo veikla; tai reiškia, kad ji padeda užtikrinti efektyvumą ir lygybę. Galiausiai vadove pateikiama politinių ir praktinių rekomendacijų ir jos aptariamos.

Migrantų kilmės tėvai į mokyklos gyvenimą gali būti įtraukiami rengiant jiems kalbų ar kitų dalykų mokymo kursus. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje (Vokietija) įprasta burti įvairių tautybių mamas į tarptautines ir tarpkultūrines asociacijas, dažnai kartu rengiami ir vokiečių kalbos kursai. Pavyzdžiui, Hildeno mieste mamos kartą per savaitę susitinka pradinės mokyklos, kurioje teikiamos vaikų priežiūros ir profesionalios pagalbos paslaugos, patalpose, taigi iš įvairių šalių atvykusios mamos turi galimybę keistis patirtimi, tobulinti vokiečių kalbos įgūdžius, gauti patarimų apie vaikų auklėjimą ir pan.

Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti turimus duomenis ir nustatyti, ar daugiadalykės ir tarpdalykinės ekspertų grupės galėtų atlikti svarbų vaidmenį vykdant mokyklos nebaigimo prevenciją. Rengiant šių daugiadalykių ir (arba) tarpdalykinių ekspertų grupių veiklos strategiją svarbu skirti dėmesio būtinoms papildomoms sąlygoms, kuriomis būtų užtikrinamas jų veiksmingumas, o ne laikytis išankstinės prielaidos, kad jos yra visais atvejais veiksmingos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad šioms grupėms būtina pateikti tvirtas strategines gaires dėl svarbių klausimų, kuriuos jos turi spręsti, pvz., dėl psichikos sveikatos paslaugų, laikino priemonių taikymo sustabdymo alternatyvų, marginalizuotų šeimų informavimo, mokytojų konfliktų sprendimo ir mokymo apie įvairovę įgūdžių, patyčių prevencijos įgūdžių, palankios mokyklos aplinkos propagavimo, vaikų auklėjimo šeimoje įgūdžių, taip pat dėmesio vaikų kalbiniam ugdymui ir t. t.

Projektas „E-COURSE“ siekia pagerinti naujai atvykusių migrantų ir pabėgėlių vaikų priėmimą, dalyvavimą ir mokymosi rezultatus Vokietijos, Graikijos, Italijos, Prancūzijos bei Kipro pradinio ugdymo mokyklose ir skatinti bendrą jų integraciją į priimančiąsias visuomenes Europos lygiu.

Projekto „MiCREATE“ tikslas –  skatinti įvairių migrantų vaikų grupių įsitraukimą, taikant į vaiką orientuotą metodiką migrantų vaikų integracijos į ugdymo procesą metu ir kuriant strategijas. Atsižvelgiant į poreikį peržiūrėti esamą integracijos politiką, tyrimo projekto tikslas – visapusiškai išnagrinėti šiuolaikinius migrantų vaikų integracijos procesus, siekiant stiprinti jų iniciatyvumą, dalyvavimą ir gerovę.