ES šalyse daugiakalbių klasių nuolat daugėja – vis dažniau moksleivio gimtoji kalba skiriasi nuo jo mokykloje vartojamos mokomosios kalbos ir vis dažniau jam prireikia papildomos kalbinės paramos. Mokymo procesas turi būti atviras įvairiems moksleivių imigrantų, kilusių iš įvairios kalbinės aplinkos, kalbos mokėjimo tobulinimo būdams. Daugiakalbių mokyklų ir klasių moksleiviai namuose gali kalbėti viena kalba, mokykloje – kita; kai kurie arba net visi moksleiviai mokosi mokykloje vartojamos mokomosios kalbos.
Daugiakalbės mokyklos būna kelių tipų ir turi skirtingus tikslus: mokyklos, priimančios atvykėlius, kurie yra imigrantai arba pabėgėliai; tarptautinės mokyklos; mokyklos, kuriose vartojamos regionų, mažumų arba vietos kalbos, pavyzdžiui, katalonų Ispanijoje, oksitanų Prancūzijoje ar samių Skandinavijoje; dvikalbės mokyklos, kuriose antroji kalba vartojama kaip papildoma mokomoji kalba, pavyzdžiui, dvikalbės prancūzų ir vokiečių klasės mokyklose, kurios įsikūrusios Prancūzijos ir Vokietijos pasienio regionuose.
Moksleivio gimtosios kalbos gebėjimai ir žinios turėtų būti vertinami ir pasitelkiami kaip mokomoji priemonė visai klasei. Mokyklinis mokymas turi būti paremtas ištekliais ir patirtimi, kuriuos kiekvienas vaikas atsineša į klasę; šis aspektas yra ypač svarbus kalbant apie kalbinius ir kultūrinius išteklius bei patirtį. Kalbų įvairovė, kurią į klasę įneša vaikai iš migrantų ir (arba) mažumų šeimų, suteikia naujų galimybių atskiriems žmonėms, mokykloms ir visuomenei plačiąja prasme.
Mokytojai privalo turėti specifinių gebėjimų ir išteklių, kad galėtų suteikti tinkamą paramą moksleiviams, kurie mokyklos mokomąją kalbą mokosi kaip antrąją arba papildomą kalbą. Gerosios patirties pavyzdžių gausu visoje Europoje. Sėkmingai tvarkomos daugiakalbės klasės gali padėti vaikams išsiugdyti daugumą gebėjimų, sustiprinti savo kognityvinius įgūdžius ir geriau mokytis.
Kalbinė parama taip pat gali būti naudinga tėvams. Mokyklos, siekdamos, kad galimybę mokytis kalbos turėtų ir migrantų kilmės tėvai, gali bendradarbiauti su savanoriais. Kalbų kursai arba šeimų mokymasis mokyklos aplinkoje gali turėti teigiamos įtakos tėvų įtraukimui į mokyklos gyvenimą ir sustiprinti moksleivių pasitikėjimą savimi, įsitraukimą, socialinę integraciją ir t. t.
Europos Komisija ir Europos Taryba dirba kartu su atitinkamomis valstybėmis narėmis, tyrėjais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, siekdamos prisidėti prie pastangų mokymo metodus ir mokyklos valdymo struktūrą pritaikyti prie dabartinės daugiakalbės aplinkos. Abi minėtos institucijos taip pat finansuoja projektus, kuriais skatinama taikyti inovatyvius mokymo metodus, keistis gerąja patirtimi, rinkti tyrimų duomenis ir plėtoti medžiagą ir išteklius mokytojams, dirbantiems kalbiškai sudėtingoje aplinkoje. Europos Komisijos finansinė parama įgyvendinama skelbiant kasmetinius kvietimus pagal programą „Erasmus+“ – Europos Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programą.
Daugiau informacijos:
Daugiakalbėms klasėms skirtas Europos Komisijos tinklapis.
Europos Tarybos išteklių ir nuorodų platforma „Kalbos švietime, kalbos švietimui“ (angl. Languages in Education, Lanugages for Education), skirta daugiakalbiam ir tarpkultūriniam švietimui.
Díez, J., Gatt, S., and Racionero, S., „Placing Immigrant and Minority Family and Community Members at the School's Centre: The role of community participation“, European Journal of Education, Vol. 46, No. 2, 2011, p. 184–196. doi: 10.1111/j.1465-3435.2011.01474.x
Projektas „ENSEMBLE – kalbų įvairovės ir visuminio požiūrio į mokyklas skatinimas“.
Flecha, A., „Family education improves student's academic performance: Contributions from European research“. REMIE Multidisciplinary Journal of Educational Research, Vol. 2, No. 3, 2012, p. .301 http://dx.doi.org/10.4471/remie.2012.16