3. Parama moksleiviams

3.8. Tikslinė parama. Kalba

ES šalyse daugiakalbių klasių nuolat daugėja – vis dažniau moksleivio gimtoji kalba skiriasi nuo jo mokykloje vartojamos mokomosios kalbos ir vis dažniau jam prireikia papildomos kalbinės paramos. Mokymo procesas turi būti atviras įvairiems moksleivių imigrantų, kilusių iš įvairios kalbinės aplinkos, kalbos mokėjimo tobulinimo būdams. Daugiakalbių mokyklų ir klasių moksleiviai namuose gali kalbėti viena kalba, mokykloje – kita; kai kurie arba net visi moksleiviai mokosi mokykloje vartojamos mokomosios kalbos.

Rodyti daugiau

Ištekliai ( Naršyti po visus išteklius )

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu išteklių puslapių turinys prieinamas tik anglų kalba.

LUCIDE – DAUGIAKALBYSTĖS ŠVIETIMO SRITYJE SKATINIMO PRIEMONIŲ RINKINYS

Padidėjęs judumas ir kintančios migracijos tendencijos daro didelį poveikį įvairių pasaulio šalių švietimo sistemoms. Jau kurį laiką aiškiai juntamas poreikis visų lygmenų mokyklos darbuotojus aprūpinti reikiamomis priemonėmis, kad jie galėtų veiksmingai dirbti su vaikais, dar nemokančiais priimančiosios šalies kalbos. Pagalbos reikia ne tik į priimančiąją šalį neseniai atvykusiems vaikams, bet ir dvikalbiams mokiniams. Vaikų, augančių ir gyvenančių šeimoje, kurioje kalbama dviem ar daugiau kalbų, kalbiniai gebėjimai ir mokymosi būdai yra kitokie. Taigi dvikalbiai mokiniai turi specialių poreikių ir visų pirma šiems mokiniams yra reikalingi specialūs mokymo(si) ištekliai. Šie ištekliai – tokių mokinių raidos ir mokymosi pagrindas.

Sritis: 3. Parama moksleiviams

Posritis: 3.8. Tikslinė parama. Kalba

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Čekijos Respublika; Šiaurės Makedonija; Švedija

VIENŲ METŲ NEMOKAMA PROGRAMA NESENIAI ATVYKUSIEMS MIGRANTAMS

Pagal šią mokymo programą vaikai rengiami mokytis pagrindinio ugdymo įstaigose; ji skirta imigrantų kilmės mokiniams, kurių suomių arba švedų kalbos žinios ir (arba) kiti gebėjimai yra nepakankami, kad jie galėtų mokytis ikimokyklinio arba pagrindinio ugdymo klasėse. Mokymo programos tikslas – padėti subalansuotai ugdyti mokinius ir juos integruoti į Suomijos visuomenę, taip pat suteikti jiems reikiamų įgūdžių, kad jie galėtų mokytis pagrindinio ugdymo klasėse. Tam tikrais atvejais pagal šią programą galima mokytis ir kitų dalykų, tačiau daugiausia dėmesio skiriama tam, kad mokiniai įgytų suomių ir švedų kalbų įgūdžių. Dirbant pagal šią programą atsižvelgiama į tai, kad mokinių amžius, mokymosi gebėjimai ir sąlygos, kuriomis jie augo, yra skirtingi.

Sritis: 3. Parama moksleiviams

Posričiai: 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.9. Pabėgėliai, migrantai ir romai

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Suomija

Šiaurės šalių projektai, skirti kovai su mokyklos nebaigimu

Ataskaitos „Šiaurės šalių projektai, skirti kovai su mokyklos nebaigimu“ tikslas – patobulinti jaunuoliams skirtas iniciatyvas ir įkvėpti imtis naujų iniciatyvų, taip pat padėti Šiaurės šalių regiono veiklos vykdytojams ir organizacijoms užmegzti naudingus ryšius.
Projektą „Šiaurės ministrų tarybos interneto duomenys apie vidurinio ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių“ (angl. „Nordic Web Resource on Dropout from Upper Secondary Education“) Šiaurės ministrų tarybos pavedimu 2012–2015 m. įgyvendino Šiaurės šalių gerovės centras. Projekto tikslas buvo surinkti tinkamų pavyzdžių, kaip įgyvendinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama Šiaurės šalių regione padidinti vidurinio ugdymo programas baigusių jaunuolių dalį.
Šiaurės ministrų tarybos interneto portale buvo pristatyti įvairūs Šiaurės šalyse sėkmingai įgyvendinti projektai. Iniciatyvas teigiamai įvertino išorės vertintojai. Tam tikra veikla buvo tikslingai pasirinkta dėl to, kad ji naujoviška, arba dėl to, kad ji vertinga kaip įkvėpimo šaltinis.
Neatsižvelgiant į Šiaurės šalių biurokratinius ir kultūrinius skirtumus, jaunimo, kuriam kyla mokymosi nebaigimo rizika, dalis stebėtinai panaši. Tam tikrais atvejais labiau skiriasi savivaldybių ir mokyklų, o ne įvairių šalių padėtis. Iš informacijos apie sėkmingas Šiaurės šalių iniciatyvas galima pasisemti įkvėpimo ir sužinoti apie priemones, kurias taikant galima geriau padėti visiems jaunuoliams užbaigti vidurinio ugdymo programas.
Šiame leidinyje aprašoma dešimt projektų, pristatytų gerosios patirties pavyzdžiams skirtame Šiaurės ministrų tarybos interneto portale. Kai kurie projektai jau užbaigti, kiti – tebeįgyvendinami. Tam tikra veikla tapo kasdienio darbo dalimi.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 1.4. Bendradarbiavimas švietimo sistemų viduje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.9. Pabėgėliai, migrantai ir romai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai; 5.3. Partnerystė. Darbdaviai ir verslo įmonės; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Danija; Islandija; Norvegija; Suomija; Švedija

Rodyti kitus 10 rezultatus (-ų)