3. Parama moksleiviams

3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena

Moksleivių gyvenime gali pasitaikyti sunkių laikotarpių, susijusių su socialinėmis ir (arba) šeiminėmis aplinkybėmis, taip pat jie gali turėti neigiamos patirties mokykloje, dėl kurios gali nuklysti nuo kelio.  Labai svarbu mokymosi, socialinius ir emocinius sunkumus ar atsitraukimą nuo mokslų pastebėti kuo anksčiau – prieš šioms negandoms peraugant į mokyklos nelankymą ar netinkamą elgesį.  Mokyklos, bendradarbiaudamos su šeima, turi parengti ankstyvo įspėjimo ir stebėsenos sistemas. Veiksmingas problemų atpažinimas ir stebėsena neturėtų būti laikomi biurokratinėmis ir drausminėmis priemonėmis, kurių paskirtis – tik registruoti ir tvarkyti pravaikštų ar netinkamo elgesio atvejus. Tai turėtų būti priemonės, užtikrinančios paramos (įspėjimo) sistemos veikimą. Moksleiviams būtina žinoti, kad jie yra svarbūs ir kad jais yra rūpinamasi.

Rodyti daugiau

Ištekliai ( Naršyti po visus išteklius )

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu išteklių puslapių turinys prieinamas tik anglų kalba.

Atsparumo ugdymo programa „RESCUR. Skrodimas per bangas“

„RESCUR. Skrodimas per bangas“ (angl. „RESCUR Surfing the Waves“) buvo trejus metus trukęs mokymosi visą gyvenimą programos „Comenius“ projektas, per kurį tarpkultūriškai ir tarptautiškai bendradarbiaujant buvo parengta ankstyvajame ir pradiniame ugdyme Europoje taikytina atsparumo ugdymo programa.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.9. Pabėgėliai, migrantai ir romai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.4. Šeimų mokymasis

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; GA; HR; HU; IS; IT; LT; LV; MK; MT; NL; NO; PL; PT; RO; SK; SL; SR; SV; TR

Šalis: Airija; Bulgarija; Graikija; Italija; Kroatija; Lietuva; Malta; Portugalija; Turkija; Švedija

Dešimt pamokų praleidinėjimo priežasčių („Tio orsaker till avhopp“)

Ataskaitoje pateikiami faktai, nustatyti atlikus mokslinius tyrimus, taip pat nurodomos intervencijos priemonės ir aprašomi pokalbiai su mokymosi nebaigusiais asmenimis. Ataskaitoje aprašoma 379-ių jaunuolių, nebaigusių mokymosi vidurinėje mokykloje, patirtis. Atsakymus pateikė jaunuoliai, dalyvavę Europos struktūrinių fondų lėšomis finansuotuose projektuose. Jie atsakė į klausimus apie delsimo priežastis, apie tai, ką būtų buvę galima padaryti siekiant išvengti mokymosi nebaigimo, taip pat papasakojo, kokia, jų nuomone, būtų tobula vidurinė mokykla.

Sritis: 3. Parama moksleiviams

Posričiai: 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL

Šalis: Švedija

Essunga Municipality Schools

Essunga, a Swedish municipality, transformed the ranking of its schools from the bottom to the top of the national school league tables between 2007 to the top in 2010. Essunga has three elementary schools and one lower secondary school (grades 6-9). With 5,500 citizens, it is one of the smallest municipalities in the country. The increase in levels of achievement is attributed to a research-based approach of inclusive education. For years, the three elementary schools in Essunga had consistently experienced low educational levels. An increasing number of students were refugees or in “family placements”. In 2007, only 76% of students were eligible for upper secondary school and 20% of these were placed in special education classes. These results compelled political and school leaders and school staff to identify targeted measures to address these challenges. The municipality focused on interventions at school and in the local community to prevent school absence and increase attendance.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.3. Mokyklų valdymas; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai

Kalba: EN

Šalis: Švedija

Malmaskolan

To improve student success and prevent early school leaving, the Malmaskolan established a Student Health Team, comprised of a school nurse, a special education teacher, the principal, the school counselor, the leisure-time pedagogues, the study and career counselor, a social worker, the school physician and a school psychologist. Since 2005, this Health Team has been the core for the development of teaching at the school, and is a hub for both teaching and school development. They have open meetings thrice weekly where teachers can discuss issues, and where a wide range of potential measures to support students is identified.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės

Kalba: EN

Šalis: Švedija

RESL.eu Toolkit for identifying and monitoring students and schools at risk of ESL

The toolkit developed as part of the valorisation of the findings by the Reducing Early School Leaving in Europe (RESL.eu) research project aims to support practitioners working with youth in identifying and monitoring students and schools in need of greater care and support. It is primarily focused on the situation of those young people who are at risk of school disengagement and early school leaving. The toolkit is primarily dedicated to school staff: principals, teachers, educators, pedagogical counsellors, class tutors and school psychologists. However, it might be also helpful for other educational specialists working in education policies and in alternative learning pathways.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 3. Parama moksleiviams

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena

Kalba: EN

Šalis: Austrija; Belgija; Ispanija; Portugalija; Vengrija; Švedija

School innovation in Europe: Improving students’ reading comprehension skills through teaching of reading strategies in Centralskolan

For Arvika, Centralskolan is a big school with students coming from the city centre and surrounding areas. Students are from very mixed backgrounds, including students from disadvantaged areas. Several years ago, the school had a significant number of students whose academic achievements after the 9th grade were not sufficient for entering an upper secondary education. One of the key issues in Centralskolan, as well as in other surrounding schools, was that the student reading comprehension skills across various subjects were poor. Subjects of maths and science have been extra prioritised by Centralskolan as student results within those subjects were especially low. Therefore, the school has started practising an explicit teaching of reading strategies within specific subjects for grades 7 – 9. These reading strategies have been implemented together with scaffolding, which means that a teacher gradually empowers students to lead a reading and text comprehension exercise.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.4. Bendradarbiavimas švietimo sistemų viduje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės

Kalba: EN

Šalis: Švedija

The Tolerance Project

Teachers, social workers and community youth workers in Kungälv work together to identify high-school teenagers in or at risk of joining neo-Nazi gangs. They map local social structures and interrelationships to identify trouble spots and at-risk youth. The project then works with them to disassemble toxic activities and connects them to more positive relationships, activities and influences. The model also includes a wider spectrum of stakeholders committed to influencing society’s attitudes.

Research shows a connection between leaving education and destructive environments, so another important long-term project goal is to ensure that the participating students complete the compulsory nine-year school system, and continue onto upper secondary school.
Impact - Today, there are no active Nazi or white supremacist organisations in Kungälv and no informal gangs. The Kungälv Model was replicated in 20 other cities in Sweden in the 2015/2016 academic year, (with $1 million investment from Ministry of Labour, the National Agency for Youth and Civil Society Affairs, Natur & Kultur Foundation, and Skandia Ideas for Life).

The Kungälv model has been highlighted by the UN as a viable and appropriate strategy to counter extreme intolerance among youths.

www.toleransprojektet.se

 

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: EN

Šalis: Švedija

Užkirsti kelią nesėkmingam mokymuisi: įtraukios švietimo politikos potencialo sisteminiu ir individualiu lygmenimis tyrimas

„Preventing School Failure“ (PSF) (liet. Nesėkmingo mokymosi prevencija) projekto tikslas – spręsti įtraukties ir teisingumo švietimo sistemoje trūkumą, pabrėžiant poveikį nesėkmingam mokymuisi. Buvo nagrinėjami duomenys, įrodantys, kad įtrauki švietimo politika gali užbėgti už akių nepažangumui – tiek pavienių mokinių, tiek bendrai sistemiškai. 

 

 

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 3. Parama moksleiviams; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai; 5.3. Partnerystė. Darbdaviai ir verslo įmonės; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; GA; HR; HU; IS; IT; LT; LV; MK; MT; NL; NO; PL; PT; RO; SK; SL; SR; SV; TR

Šalis: Airija; Estija; Graikija; Islandija; Jungtinė Karalystė; Latvija; Malta; Serbija; Slovakija; Suomija; Vokietija; Čekijos Respublika; Švedija

Šiaurės šalių projektai, skirti kovai su mokyklos nebaigimu

Ataskaitos „Šiaurės šalių projektai, skirti kovai su mokyklos nebaigimu“ tikslas – patobulinti jaunuoliams skirtas iniciatyvas ir įkvėpti imtis naujų iniciatyvų, taip pat padėti Šiaurės šalių regiono veiklos vykdytojams ir organizacijoms užmegzti naudingus ryšius.
Projektą „Šiaurės ministrų tarybos interneto duomenys apie vidurinio ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių“ (angl. „Nordic Web Resource on Dropout from Upper Secondary Education“) Šiaurės ministrų tarybos pavedimu 2012–2015 m. įgyvendino Šiaurės šalių gerovės centras. Projekto tikslas buvo surinkti tinkamų pavyzdžių, kaip įgyvendinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama Šiaurės šalių regione padidinti vidurinio ugdymo programas baigusių jaunuolių dalį.
Šiaurės ministrų tarybos interneto portale buvo pristatyti įvairūs Šiaurės šalyse sėkmingai įgyvendinti projektai. Iniciatyvas teigiamai įvertino išorės vertintojai. Tam tikra veikla buvo tikslingai pasirinkta dėl to, kad ji naujoviška, arba dėl to, kad ji vertinga kaip įkvėpimo šaltinis.
Neatsižvelgiant į Šiaurės šalių biurokratinius ir kultūrinius skirtumus, jaunimo, kuriam kyla mokymosi nebaigimo rizika, dalis stebėtinai panaši. Tam tikrais atvejais labiau skiriasi savivaldybių ir mokyklų, o ne įvairių šalių padėtis. Iš informacijos apie sėkmingas Šiaurės šalių iniciatyvas galima pasisemti įkvėpimo ir sužinoti apie priemones, kurias taikant galima geriau padėti visiems jaunuoliams užbaigti vidurinio ugdymo programas.
Šiame leidinyje aprašoma dešimt projektų, pristatytų gerosios patirties pavyzdžiams skirtame Šiaurės ministrų tarybos interneto portale. Kai kurie projektai jau užbaigti, kiti – tebeįgyvendinami. Tam tikra veikla tapo kasdienio darbo dalimi.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 1.4. Bendradarbiavimas švietimo sistemų viduje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.9. Pabėgėliai, migrantai ir romai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai; 5.3. Partnerystė. Darbdaviai ir verslo įmonės; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Danija; Islandija; Norvegija; Suomija; Švedija

Rodyti kitus 10 rezultatus (-ų)