Moksleivių gyvenime gali pasitaikyti sunkių laikotarpių, susijusių su socialinėmis ir (arba) šeiminėmis aplinkybėmis, taip pat jie gali turėti neigiamos patirties mokykloje, dėl kurios gali nuklysti nuo kelio. Labai svarbu mokymosi, socialinius ir emocinius sunkumus ar atsitraukimą nuo mokslų pastebėti kuo anksčiau – prieš šioms negandoms peraugant į mokyklos nelankymą ar netinkamą elgesį. Mokyklos, bendradarbiaudamos su šeima, turi parengti ankstyvo įspėjimo ir stebėsenos sistemas. Veiksmingas problemų atpažinimas ir stebėsena neturėtų būti laikomi biurokratinėmis ir drausminėmis priemonėmis, kurių paskirtis – tik registruoti ir tvarkyti pravaikštų ar netinkamo elgesio atvejus. Tai turėtų būti priemonės, užtikrinančios paramos (įspėjimo) sistemos veikimą. Moksleiviams būtina žinoti, kad jie yra svarbūs ir kad jais yra rūpinamasi.
Nors pamokų lankymo ir mokymosi pažangos stebėsena yra svarbiausia, labai svarbu ir atsižvelgti į moksleivio ir jo konkrečios padėties ypatumus. Ankstyvo problemos atpažinimo procesas turėtų būti pagrįstas išsamiu asmenybės įvertinimu, kuris, be kita ko, apimtų socialinius, šeimos ir emocinius veiksnius. Reikėtų atsižvelgti į svarbiausių gyvenimo įvykių (įskaitant skausmingus įvykius) poveikį asmeninei jauno žmogaus raidai.
Stebėsena – tai nuolatinis įvairių aspektų – moksleivio socialinės ir ekonominės gerovės, priklausymo mokyklai jausmo, mokymosi procesų, rezultatų lygio, lankymo, elgesio ir bet kokios kitos svarbios informacijos – registravimas. Šie kognityviniai ir emociniai procesai, nors juos stebėti yra sunkiau, gali padėti laiku pastebėti daugiau svarbių mažėjančio susidomėjimo mokykla ženklų, kol jie dar neperaugę į pravaikštas ir netinkamą elgesį. Ne visą minėtą informaciją būtina oficialiai registruoti, tačiau ji gali būti naudinga atpažįstant pokyčius, susijusius su veiksniais, kurie gali neigiamai paveikti moksleivio ugdymo procesą ir mokymosi rezultatus. Mažiau akivaizdžius socialinių ir ekonominių sunkumų ženklus geriausiai pastebi mokytojai ir paramą teikiantys darbuotojai, jei jų santykiai su kiekvienu moksleiviu yra pagrįsti pasitikėjimu ir rūpesčiu ir jei jie glaudžiai bendradarbiauja su konkretaus moksleivio šeima.
Gali būti taikomi įvairūs metodai ir praktika, tačiau svarbiausia, kad, moksleivį priskyrus rizikos grupei, būtų nedelsiant taikoma skubūs tiksliniai intervenciniai veiksmai. Trys intervencijniu veiksmų lygiai:
- universalioji parama – visiems moksleiviams;
- tikslinė parama – vidutinio rizikos arba poreikių lygio moksleivių grupėms;
- individuali parama – intensyvūs intervenciniai veiksmai, jei rizikos arba poreikių lygis yra nuolatinio pobūdžio arba itin aukštas.
Atpažinus tam tikrų sunkumų ženklų, turėtų būti reaguojama nedelsiant – čia gali padėti visapusės ir į bendruomenę orientuotos paramos gairės, – kad moksleiviams būtų lengviau įveikti sunkumus ir toliau žengti į išsimokslinimą vedančiu keliu. Konkretūs intervenciniai veiksmai turi būti įgyvendinami atliekant glaudžią stebėseną ir vertinimus. Šie vertinimai turėtų apimti objektyvius rodiklius, pavyzdžiui, pravaikštų duomenis, taip pat subjektyvius rodiklius, pavyzdžiui, moksleivių gerovės ir priklausymo mokyklai jausmo apklausas.
Daugiau informacijos:
Europos Komisija, „Ankstyvojo įspėjimo sistemos Europoje. Praktika, metodai ir pamokos“. Mokyklos nebaigimo teminė darbo grupė, Briuselis, 2013.
Europos Komisija, EACEA, „Eurydice“ ir „Cedefop“, „Sprendžiant mokymo įstaigų nebaigimo problemą Europoje. Strategijos, politika ir priemonės“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2014.
Juhasz, J., „Final report on Crocoos – Cross-sectoral cooperation focused solutions for the prevention of early school leaving project background research“, Section II, Tempus Public Foundation, Budapest, 2015, p. 3–8.
Nouwen, W., Clycq, N., Braspenningx, M., Timmerman, C., „Mokyklos lygmens prevencijos ir intervencijos priemonių taikymo įvairiais atvejais analizė“, 6 projekto dokumentas, projektas „RESl.eu“, Migracijos ir kultūrų tyrimų centras, Antverpeno universitetas, 2016.
Papildoma literatūra:
Baker, D., and Jansen, J., „Using groups to reduce elementary school absenteeism“, Social Work in Education, Vol. 22, 2000, p. 46–53.
Gresham, F. M., Hunter, K. K., Corwin, E. P. and Fischer, A. J., „Screening, Assessment, Treatment, and Outcome Evaluation of Behavioral Difficulties in an RTI Model“, Exceptionality: A Special Education Journal, Vol. 21, No. 1, 2013, p. 19–33.
Lehr, C. A., Sinclair, M. F., and Christenson, S. L., „Addressing student engagement and truancy prevention during the elementary years: A replication study of the Check & Connect model“, Journal of Education for Students Placed At Risk, Vol. 9, No. 3, 2004, p. 279–301.
Licht, B. G., Gard, T., and Guardino, C., „Modifying school attendance of special education high school students“, Journal of Educational Research, Vol. 84, 1991, p. 368–373.
McCluskey, C. P., Bynum, T. S., and Patchin, J. W., „Reducing chronic absenteeism: An assessment of an early truancy initiative“, Crime & Delinquency, Vol. 50, No. 2, 2004, p. 214–234.
Reinke, W. M., Splett, J. D., Robeson, E. N., Offutt, C. A., „Combining school and family interventions for the prevention and early intervention of disruptive behavior problems in children: a public health perspective“, Psychology in the Schools, Vol. 46, No. 1, 2009, p. 33–43.
Sutphen, R. D., Ford, J. P., and Flaherty, C., „Truancy interventions: A review of the research literature“, Research on Social Work Practice, Vol. 20, 2010, p. 161–171
