3. Parama moksleiviams

3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena

Moksleivių gyvenime gali pasitaikyti sunkių laikotarpių, susijusių su socialinėmis ir (arba) šeiminėmis aplinkybėmis, taip pat jie gali turėti neigiamos patirties mokykloje, dėl kurios gali nuklysti nuo kelio.  Labai svarbu mokymosi, socialinius ir emocinius sunkumus ar atsitraukimą nuo mokslų pastebėti kuo anksčiau – prieš šioms negandoms peraugant į mokyklos nelankymą ar netinkamą elgesį.  Mokyklos, bendradarbiaudamos su šeima, turi parengti ankstyvo įspėjimo ir stebėsenos sistemas. Veiksmingas problemų atpažinimas ir stebėsena neturėtų būti laikomi biurokratinėmis ir drausminėmis priemonėmis, kurių paskirtis – tik registruoti ir tvarkyti pravaikštų ar netinkamo elgesio atvejus. Tai turėtų būti priemonės, užtikrinančios paramos (įspėjimo) sistemos veikimą. Moksleiviams būtina žinoti, kad jie yra svarbūs ir kad jais yra rūpinamasi.

Rodyti daugiau

Ištekliai ( Naršyti po visus išteklius )

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu išteklių puslapių turinys prieinamas tik anglų kalba.

Danish Production Schools

The Danish Production schools were created in the 1980s with the aim of combating youth unemployment. Production Schools offer alternative education opportunities to improve labour market integration. The fundamental aim of this type of school is to create a practical learning environment to support young people to complete and earn qualifications in general and vocational upper secondary education and/or maintain a job. The students are offered the opportunity to develop professional, social and personal skills through counselling, participation in practical work experience and production in different workshops ranging from areas such as metalwork, carpentry and textile work in theatre, media and music-based workshops. The focus is on social, personal and physical skills which are complemented by more formal knowledge and skills. Learning processes are organised through workshops and classroom teaching, but every young person is free to organise an individual course where they may challenge themselves and build their confidence.
The most significant challenge for production schools is to prepare and motivate “non-academic” students for the ordinary school system. The last legislative change in 2006focused the aims of Production Schools so that its most important task has been to build a bridge to vocational education and training through relevant practical and academic qualifications. In 2009, there were over 6,000 students in production schools. The student capacity at each school can vary from 20-25 to over 200. Generally speaking the schools are small, with half of the schools accepting fewer than 50 students. Today there are 78 Production Schools in Denmark.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 3. Parama moksleiviams

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka

Kalba: EN

Šalis: Danija

Projektas „MiCREATE“ – migrantų vaikai ir bendruomenės besikeičiančioje Europoje

Projekto „MiCREATE“ tikslas –  skatinti įvairių migrantų vaikų grupių įsitraukimą, taikant į vaiką orientuotą metodiką migrantų vaikų integracijos į ugdymo procesą metu ir kuriant strategijas. Atsižvelgiant į poreikį peržiūrėti esamą integracijos politiką, tyrimo projekto tikslas – visapusiškai išnagrinėti šiuolaikinius migrantų vaikų integracijos procesus, siekiant stiprinti jų iniciatyvumą, dalyvavimą ir gerovę.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.9. Pabėgėliai, migrantai ir romai

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EN; ES; ET; FI; FR; GA; HR; HU; IS; IT; LT; MK; MT; NL; NO; PL; PT; RO; SK; SL; SR; SV; TR

Šalis: Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Olandija; Portugalija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Vengrija; Vokietija

Šiaurės šalių projektai, skirti kovai su mokyklos nebaigimu

Ataskaitos „Šiaurės šalių projektai, skirti kovai su mokyklos nebaigimu“ tikslas – patobulinti jaunuoliams skirtas iniciatyvas ir įkvėpti imtis naujų iniciatyvų, taip pat padėti Šiaurės šalių regiono veiklos vykdytojams ir organizacijoms užmegzti naudingus ryšius.
Projektą „Šiaurės ministrų tarybos interneto duomenys apie vidurinio ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių“ (angl. „Nordic Web Resource on Dropout from Upper Secondary Education“) Šiaurės ministrų tarybos pavedimu 2012–2015 m. įgyvendino Šiaurės šalių gerovės centras. Projekto tikslas buvo surinkti tinkamų pavyzdžių, kaip įgyvendinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama Šiaurės šalių regione padidinti vidurinio ugdymo programas baigusių jaunuolių dalį.
Šiaurės ministrų tarybos interneto portale buvo pristatyti įvairūs Šiaurės šalyse sėkmingai įgyvendinti projektai. Iniciatyvas teigiamai įvertino išorės vertintojai. Tam tikra veikla buvo tikslingai pasirinkta dėl to, kad ji naujoviška, arba dėl to, kad ji vertinga kaip įkvėpimo šaltinis.
Neatsižvelgiant į Šiaurės šalių biurokratinius ir kultūrinius skirtumus, jaunimo, kuriam kyla mokymosi nebaigimo rizika, dalis stebėtinai panaši. Tam tikrais atvejais labiau skiriasi savivaldybių ir mokyklų, o ne įvairių šalių padėtis. Iš informacijos apie sėkmingas Šiaurės šalių iniciatyvas galima pasisemti įkvėpimo ir sužinoti apie priemones, kurias taikant galima geriau padėti visiems jaunuoliams užbaigti vidurinio ugdymo programas.
Šiame leidinyje aprašoma dešimt projektų, pristatytų gerosios patirties pavyzdžiams skirtame Šiaurės ministrų tarybos interneto portale. Kai kurie projektai jau užbaigti, kiti – tebeįgyvendinami. Tam tikra veikla tapo kasdienio darbo dalimi.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 1.4. Bendradarbiavimas švietimo sistemų viduje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.9. Pabėgėliai, migrantai ir romai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai; 5.3. Partnerystė. Darbdaviai ir verslo įmonės; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Danija; Islandija; Norvegija; Suomija; Švedija

Rodyti kitus 10 rezultatus (-ų)