3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos
Labai svarbu, kad mokymasis moksleiviams taptų svarbus. Aktualios ir skatinančios mokymo programos padės mokytojams rengti motyvuojančias pamokas. Mokymo programomis turėtų būti sudarytos sąlygos taikyti individualizuotas mokymo ir mokymosi formas, siekiant žinių įgijimo ir įgūdžių bei gebėjimų tobulinimo procesus įgyvendinti taip, kad būtų kuo geriau išnaudoti kiekvieno vaiko sugebėjimai ir kartu užtikrinta mokymo turinio kokybė ir išlaikyti aukšti lūkesčiai. Kiekviename etape mokymo programos turėtų būti suderintos su atitinkamais rengimo ir mokymo ar alternatyvių mokymo trajektorijų lygiais.
Shutterstock.com
Mokymo programomis turėtų būti sudarytos sąlygos taikyti įvairius mokymo metodus, įskaitant bendradarbiaujamąjį mokymą ir mokymąsi, mokymąsi darbo vietoje ir konsultuojamąjį ugdymą – metodus, kurie, kaip paaiškėjo, padeda (iš naujo) sudominti moksleivius mokymosi procesu, juos motyvuoti ir išlaikyti rengimo ir mokymo sistemoje. Šie mokymo metodai turėtų išlaikyti aukštus kokybės standartus visiems moksleiviams. Tyrimais nustatyta, kad priemonės, kuriomis moksleiviai negrupuojami pagal sugebėjimus ir kitaip neskirstomi, daro teigiamą poveikį. Taigi reikia užtikrinti, kad reikalingi ištekliai būtų tinkamai paskirstomi atsižvelgiant į įvairialypėse grupėse kylančių poreikių įvairovę (žr. tyrimų nuorodą toliau). Mokyklos turėtų įgyvendinti mokymo programas atsižvelgdamos į moksleivių poreikius ir kartu išlaikydamos aukštus standartus ir lūkesčius. Visų pirma turėtų būti siekiama, kad mokymo programos atitiktų kultūrines reikmes ir kad būtų tobulinami pagrindiniai visų moksleivių gebėjimai, kurie būtini tam, kad vėliau jie nepatektų į socialinės atskirties zoną.
Moksleiviams, kuriems bendroji mokymo programa yra pernelyg sudėtinga, pasiekti lygiaverčių mokymosi tikslų ir (re)integruotis į rengimo ir (arba) mokymo sistemą galėtų padėti individualizuotos mokymosi trajektorijos arba alternatyvios švietimo programos. Mokymosi įgūdžių, taip pat profesinio orientavimo ir švietimo bei kitų įgūdžių lavinimo aspektai turėtų būti visapusiškai įtraukti į mokymo programą.
Daugiau informacijos:
Braddock, J. H., and Slavin, R. E., „Why ability grouping must end: Achieving Excellence and Equity in American Education“, Center for Research on Effective Schooling for Disadvantaged Students, Baltimore, MD, 1992.
Flecha, R., „Successful Educational Action for Inclusion and Social Cohesion in Europe“, Springer Publishing Company, Heidelberg, New York, Dordrecht London, 2015.
Wößmann, L., ir Schütz, G., „Europos švietimo ir mokymo sistemų produktyvumas ir teisingumas. Europos Komisijos analitinė ataskaita“, Europos Komisija, Briuselis, 2006.
Rodyti daugiau