3. Parama moksleiviams

3.3. Profesinis orientavimas ir parama

Profesinis orientavimas ir parama turėtų būti integruoti į mokymo programą ankstyviausiuose ugdymo etapuose. Tyrimu nustatyta, kad moksleiviai, kuriems sudarytas vadinamasis karjeros planas, dažniau baigia mokyklą ir labiau rūpinasi savo ugdymu.  Šis planas gali būti rengiamas atskirai arba įtraukiamas į mokymo programą, pavyzdžiui, ypatingą dėmesį skiriant keliems mokomiesiems dalykams. Veiksmingi metodai dažniausiai apima įvairią mokomąją ir užklasinę veiklą.  Kaip pavyzdžius būtų galima paminėti darbo patirties įgijimo programas, darbo stebėjimą, karjeros žaidimus ar pažintinius kursus – tai gali būti naudinga tiek įgyvendinant bendrąją švietimo programą, tiek teikiant alternatyvųjį švietimą (pavyzdžiui, profesinį rengimą ir mokymą darbo vietoje).

Rodyti daugiau

Ištekliai ( Naršyti po visus išteklius )

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu išteklių puslapių turinys prieinamas tik anglų kalba.

Bedos vidurinė mokykla

Šiame pavyzdyje aprašomi novatoriški metodai, taikomi Švedijoje esančioje Bedos Hallberg vidurinėje mokykloje. Mokykloje vykdomos įvairios programos, kuriomis formuojami asmens raidos ir aktyvaus dalyvavimo visuomenės veikloje pagrindai. Mokykla taip pat siekia teikti nuolatinę pagalbą besimokantiems asmenims ir mažinti riziką, kad mokinys nebaigs mokyklos, visomis išgalėmis stengdamasi pailginti mokyklos darbo laiką, kad mokykla dirbtų net ir per kai kurias ilgesnes atostogas. Mokykloje taip pat suburta puiki sveikatos priežiūros specialistų komanda, joje dirba konsultantai socialiniais ir psichologiniais klausimais, kad būtų atsižvelgiama į jaunimo poreikius.
Bedos Hallberg gimnazija yra Kungsbakos mieste (Švedija) esanti vidurinė mokykla. 2013 m. ji buvo įkurta kaip nedidelė įstaiga, kurioje kiekvienam paskiram mokiniui skiriama daug dėmesio. Kai kuriems 16–20 metų jaunuoliams daugelio mokyklų fizinė ir socialinė aplinka gali kelti sunkumų ir trukdyti nuosekliai mokytis. Bedos mokykla atvira norintiems mokytis mažoje mokykloje, kurioje jie jaustųsi saugiai ir patogiai.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Švedija

MOKYKLOS NEBAIGIMO PREVENCIJA DAUGIADALYKIŲ IR (ARBA) TARPDALYKINIŲ EKSPERTŲ GRUPIŲ PASTANGOMIS

Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti turimus duomenis ir nustatyti, ar daugiadalykės ir tarpdalykinės ekspertų grupės galėtų atlikti svarbų vaidmenį vykdant mokyklos nebaigimo prevenciją. Rengiant šių daugiadalykių ir (arba) tarpdalykinių ekspertų grupių veiklos strategiją svarbu skirti dėmesio būtinoms papildomoms sąlygoms, kuriomis būtų užtikrinamas jų veiksmingumas, o ne laikytis išankstinės prielaidos, kad jos yra visais atvejais veiksmingos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad šioms grupėms būtina pateikti tvirtas strategines gaires dėl svarbių klausimų, kuriuos jos turi spręsti, pvz., dėl psichikos sveikatos paslaugų, laikino priemonių taikymo sustabdymo alternatyvų, marginalizuotų šeimų informavimo, mokytojų konfliktų sprendimo ir mokymo apie įvairovę įgūdžių, patyčių prevencijos įgūdžių, palankios mokyklos aplinkos propagavimo, vaikų auklėjimo šeimoje įgūdžių, taip pat dėmesio vaikų kalbiniam ugdymui ir t. t.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 3.1. Moksleivių gerovė; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Čekijos Respublika; Šiaurės Makedonija; Švedija

Šiaurės šalių projektai, skirti kovai su mokyklos nebaigimu

Ataskaitos „Šiaurės šalių projektai, skirti kovai su mokyklos nebaigimu“ tikslas – patobulinti jaunuoliams skirtas iniciatyvas ir įkvėpti imtis naujų iniciatyvų, taip pat padėti Šiaurės šalių regiono veiklos vykdytojams ir organizacijoms užmegzti naudingus ryšius.
Projektą „Šiaurės ministrų tarybos interneto duomenys apie vidurinio ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių“ (angl. „Nordic Web Resource on Dropout from Upper Secondary Education“) Šiaurės ministrų tarybos pavedimu 2012–2015 m. įgyvendino Šiaurės šalių gerovės centras. Projekto tikslas buvo surinkti tinkamų pavyzdžių, kaip įgyvendinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama Šiaurės šalių regione padidinti vidurinio ugdymo programas baigusių jaunuolių dalį.
Šiaurės ministrų tarybos interneto portale buvo pristatyti įvairūs Šiaurės šalyse sėkmingai įgyvendinti projektai. Iniciatyvas teigiamai įvertino išorės vertintojai. Tam tikra veikla buvo tikslingai pasirinkta dėl to, kad ji naujoviška, arba dėl to, kad ji vertinga kaip įkvėpimo šaltinis.
Neatsižvelgiant į Šiaurės šalių biurokratinius ir kultūrinius skirtumus, jaunimo, kuriam kyla mokymosi nebaigimo rizika, dalis stebėtinai panaši. Tam tikrais atvejais labiau skiriasi savivaldybių ir mokyklų, o ne įvairių šalių padėtis. Iš informacijos apie sėkmingas Šiaurės šalių iniciatyvas galima pasisemti įkvėpimo ir sužinoti apie priemones, kurias taikant galima geriau padėti visiems jaunuoliams užbaigti vidurinio ugdymo programas.
Šiame leidinyje aprašoma dešimt projektų, pristatytų gerosios patirties pavyzdžiams skirtame Šiaurės ministrų tarybos interneto portale. Kai kurie projektai jau užbaigti, kiti – tebeįgyvendinami. Tam tikra veikla tapo kasdienio darbo dalimi.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 1.4. Bendradarbiavimas švietimo sistemų viduje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai; 5.3. Partnerystė. Darbdaviai ir verslo įmonės; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Danija; Islandija; Norvegija; Suomija; Švedija