3. Parama moksleiviams

3.3. Profesinis orientavimas ir parama

Profesinis orientavimas ir parama turėtų būti integruoti į mokymo programą ankstyviausiuose ugdymo etapuose. Tyrimu nustatyta, kad moksleiviai, kuriems sudarytas vadinamasis karjeros planas, dažniau baigia mokyklą ir labiau rūpinasi savo ugdymu.  Šis planas gali būti rengiamas atskirai arba įtraukiamas į mokymo programą, pavyzdžiui, ypatingą dėmesį skiriant keliems mokomiesiems dalykams. Veiksmingi metodai dažniausiai apima įvairią mokomąją ir užklasinę veiklą.  Kaip pavyzdžius būtų galima paminėti darbo patirties įgijimo programas, darbo stebėjimą, karjeros žaidimus ar pažintinius kursus – tai gali būti naudinga tiek įgyvendinant bendrąją švietimo programą, tiek teikiant alternatyvųjį švietimą (pavyzdžiui, profesinį rengimą ir mokymą darbo vietoje).

Rodyti daugiau

Ištekliai ( Naršyti po visus išteklius )

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu išteklių puslapių turinys prieinamas tik anglų kalba.

MOKYKLOS NEBAIGIMO PREVENCIJA DAUGIADALYKIŲ IR (ARBA) TARPDALYKINIŲ EKSPERTŲ GRUPIŲ PASTANGOMIS

Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti turimus duomenis ir nustatyti, ar daugiadalykės ir tarpdalykinės ekspertų grupės galėtų atlikti svarbų vaidmenį vykdant mokyklos nebaigimo prevenciją. Rengiant šių daugiadalykių ir (arba) tarpdalykinių ekspertų grupių veiklos strategiją svarbu skirti dėmesio būtinoms papildomoms sąlygoms, kuriomis būtų užtikrinamas jų veiksmingumas, o ne laikytis išankstinės prielaidos, kad jos yra visais atvejais veiksmingos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad šioms grupėms būtina pateikti tvirtas strategines gaires dėl svarbių klausimų, kuriuos jos turi spręsti, pvz., dėl psichikos sveikatos paslaugų, laikino priemonių taikymo sustabdymo alternatyvų, marginalizuotų šeimų informavimo, mokytojų konfliktų sprendimo ir mokymo apie įvairovę įgūdžių, patyčių prevencijos įgūdžių, palankios mokyklos aplinkos propagavimo, vaikų auklėjimo šeimoje įgūdžių, taip pat dėmesio vaikų kalbiniam ugdymui ir t. t.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 3.1. Moksleivių gerovė; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Čekijos Respublika; Šiaurės Makedonija; Švedija

Nordic Projects to Combat School Dropout

The aim of the report Nordic Projects to Combat School Dropout is to improve and inspire new initiatives for young people, and to create enriching contacts between actors and organisations in the Nordic region.
The Nordic Web Resource on Dropout from Upper Secondary Education was a project commissioned by the Nordic Council of Ministers and run by the Nordic Welfare Centre between 2012 and 2015. The aim of the project was to compile good examples of initiatives aimed at increasing the proportion of young people in the Nordic region who complete upper secondary education.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 1.4. Bendradarbiavimas švietimo sistemų viduje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai; 5.3. Partnerystė. Darbdaviai ir verslo įmonės; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: EN

Šalis: Danija; Islandija; Norvegija; Suomija; Švedija

Norvegijos vidurinės mokyklos „Godalen“ ir „Thor Heyerdahl“

Siekdamos užkirsti kelią mokyklos nebaigimui, Norvegijos vidurinės mokyklos „Godalen“ ir „Thor Heyerdahl“ daugiausia dėmesio skiria mokyklos valdymo strategijų tobulinimui ir stiprinimui. Šios mokyklos yra sukūrusios įvairių priemonių, skirtų padėti tiek mokytojams, tiek mokiniams.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.3. Mokyklų valdymas; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Norvegija