3.3. Profesinis orientavimas ir parama
Profesinis orientavimas ir parama turėtų būti integruoti į mokymo programą ankstyviausiuose ugdymo etapuose. Tyrimu nustatyta, kad moksleiviai, kuriems sudarytas vadinamasis karjeros planas, dažniau baigia mokyklą ir labiau rūpinasi savo ugdymu. Šis planas gali būti rengiamas atskirai arba įtraukiamas į mokymo programą, pavyzdžiui, ypatingą dėmesį skiriant keliems mokomiesiems dalykams. Veiksmingi metodai dažniausiai apima įvairią mokomąją ir užklasinę veiklą. Kaip pavyzdžius būtų galima paminėti darbo patirties įgijimo programas, darbo stebėjimą, karjeros žaidimus ar pažintinius kursus – tai gali būti naudinga tiek įgyvendinant bendrąją švietimo programą, tiek teikiant alternatyvųjį švietimą (pavyzdžiui, profesinį rengimą ir mokymą darbo vietoje).
Shutterstock.com
Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo (ELGPN) 2014 m. ataskaitoje akcentuojama, kad „formuojant sklandų perėjimą ir labiau įtraukiančią mokymosi aplinką bei kuriant socialinės pagalbos paslaugas ir galimybes įgyti antrą ar trečią išsilavinimą, lemiamą vaidmenį vaidina orientavimas.“
Mokiniams turėtų būti prieinama ir plataus masto pagalba bei konsultavimas, grindžiamas visapusišku požiūriu į asmenį, t. y. aprėpiantis socialinius, šeimyninius ir emocinius aspektus. Be akivaizdesnių požymių, kaip antai mokyklos nelankymo ar blogų pažymių, reikėtų atsižvelgti ir į kritiškai svarbių gyvenimo įvykių (įskaitant traumą sukeliančius įvykius) poveikį jauno žmogaus asmeninei raidai. Tokiais atvejais reikėtų ir emocinės bei psichologinės pagalbos, kurią galėtų suteikti pati mokykla ar pasitelktos vietinės įstaigos arba paslaugų teikėjai. Teikiant tokią pagalbą, didžiausią dėmesį reikėtų skirti pasitikėjimo savimi, tikėjimo kitais bei motyvacijos formavimui – tai leistų jaunuoliams pozityviau galvoti apie savo ateitį. Gali būti, kad tokią pagalbą reikės taikyti kartu su kitomis praktinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, su finansine parama ar pagalba užtikrinant apgyvendinimą.
Kad galėtų padėti mokiniams, kuriems reikia papildomos emocinės pagalbos, mokytojams ir kitam mokyklos personalui turėtų būti suteiktos profesinio tobulinimosi galimybės. Kad galėtų sužinoti asmeninę informaciją apie mokinius ir pasiekti papildomos pagalbos tokiems mokiniams šaltinius, jiems reikėtų ir žinoti komunikacijos kanalus, ir turėti galimybes jais naudotis. Reikėtų pasirūpinti ir personalo emocine savijauta.
Daugiau informacijos:
Europos visą gyvenimą trunkančio orientavimo politikos tinklo (ELGPN) 2015 m. koncepcinis pranešimas Nr. 6 „Mokyklos nebaigimas ir visą gyvenimą trunkantis orientavimas“.
2015 m. Europos Komisijos dokumentas „Bandomosios Jaunimo garantijų iniciatyvos partnerystės vietose. Praktinis pavyzdys: pagalba rizikos grupei priklausantiems jaunuoliams įgyjant profesiją ir jų orientavimas teigiama kryptimi baigus mokyklą“.
Rodyti daugiau