3.1. Moksleivių gerovė

^{Shutterstock.com}

Visiems moksleiviams, tačiau ypač tiems, kurie turi mokymosi sunkumų arba sutrikimų, taip pat tiems, kurie turi asmeninių, socialinių ar emocinių sunkumų, būtina sudaryti sąlygas, kad būtų paprasta kreiptis į mokytojus ar kitus specialistus, kurie galėtų palengvinti jų ugdymo ir asmenybės raidos procesą. Konsultavimo ir mentorystės pagalba gali būti naudinga renkantis profesiją, o kultūrinė ir užklasinė veikla yra svarbi plėtojant socialinius ir asmeninius įgūdžius.

Tarp įvairių paramos ir konsultavimo paslaugų, pagrįstų visapusišku požiūriu į individą, gali būti ir socialinės bei su šeima susijusios paslaugos.  Reikėtų atsižvelgti į svarbiausių gyvenimo įvykių (įskaitant skausmingus įvykius) poveikį asmeninei jauno žmogaus raidai. Šiuo tikslu reikėtų numatyti emocinę ir psichologinę paramą, kuri būtų teikiama mokykloje arba per vietos agentūras bei tarnybas. Tokia parama turėtų būti orientuota į moksleivio pasitikėjimo savimi ir kitais, taip pat motyvacijos ugdymą, kad jis pradėtų pozityviau mąstyti apie savo ateitį. Partneriai ugdytojai arba mentoriai taip pat gali būti naudingi teikiant socialinę ir emocinę paramą. 

Mokytojams ir kitiems mokyklos darbuotojams turėtų būti sudaromos profesinio tobulėjimo sąlygos, kad jie galėtų padėti moksleiviams, kuriems reikalinga papildoma emocinė parama. Jie turėtų išmanyti komunikavimo kanalus ir jais naudotis, kad galėtų dalytis asmenine informacija apie moksleivius ir pasinaudoti galimybe suteikti jiems papildomos pagalbos. Turėtų būti prisidedama ir prie emocinės darbuotojų gerovės.

Su mokyklos klimatu susijusios apklausos ir vertinimai turėtų būti atliekami apgalvotai ir sistemiškai, įtraukiant visą mokyklos kolektyvą ir moksleivius. Moksleiviai turėtų dalyvauti analizės ir planavimo procesuose.

Mokyklose taip pat turėtų būti įgyvendinamos patyčių prevencijos strategijos.  Šios strategijos turėtų būti orientuotos į visų formų patyčias, įskaitant patyčias virtualioje erdvėje, siekiant užtikrinti saugią aplinką ir veiksmingai reaguoti į vaiko teisių pažeidimus.  Yra atliktas išsamus patyčių ir viktimizacijos mokyklose problemos veiksmingų sprendimo būdų tyrimas. Taip pat reikia pažymėti, kad kovos su žeminančiu elgesiu ir patyčiomis priemonės turėtų būti pritaikytos prie konkrečios mokyklos aplinkybių.

Šis patyčių prevencijos ir taisomųjų priemonių vertinimas pagrįstas kokybiniais ir kiekybiniais 39 mokyklų duomenimis.  Nagrinėjamos aštuonios kovos su patyčiomis programos: „Farsta“ metodas, „Friends“, „Lions Quest“, programa „Olweus“ , SET (socialinis emocinis ugdymas, angl. Social Emotional Training), „School Comet“, „School Mediation“ ir „Second Step“. 

Nė vienoje iš mokyklų nebuvo vykdoma tik viena programa – buvo derinamos kelios priemonės ir programos.  Nustatyta, kad įvairios priemonės skirtingai veikia berniukus ir mergaites, taip pat pačią probleminę padėtį, atsižvelgiant į tai, ar patyčios yra socialinio, ar fizinio pobūdžio.  Negalima sakyti, kad kurios nors vienos programos rezultatai būtų buvę stulbinamai geri.  Tiksliau būtų teigti, kad geresnių rezultatų pasiekė tos mokyklos, kurios laikėsi sisteminio požiūrio ir derino įvairias priemones.  Vertinime nurodoma, kokia mokyklų patirtis vykdant įvairias programas, ir įvardijama, kiek veiksmingai jomis prisidėta prie patyčių masto sumažinimo.

  Švedijos nacionalinė švietimo agentūra, „Kovos su patyčiomis metodų vertinimas“ (2011 m.)

Daugiau informacijos:

8-asis Europos vaiko teisių forumas, „Vaiko apsaugos sistemų vaidmuo apsaugant vaikus nuo patyčių įprastoje ir virtualioje erdvėje“, Briuselis, 2013 m. gruodžio 17–18 d.

Farrington, D. P. and Ttofi, M., „School-Based Programs to Reduce Bullying and Victimization: A Systematic Review“, The Campbell Collaboration, Oslo, 2010.

Nouwen, W., Clycq, N., Braspenningx, M., Timmerman, C., „Mokyklos lygmens prevencijos ir intervencijos priemonių taikymo įvairiais atvejais analizė“, 6 projekto dokumentas, projektas „RESl.eu“, Migracijos ir kultūrų tyrimų centras, Antverpeno universitetas, 2016.

Švedijos nacionalinė švietimo agentūra, „Kovos su patyčiomis metodų vertinimas“, ataskaita Nr. 353, Skolverket, Stokholmas, 2011 m.

UNICEF interneto platforma „Vaiko teises įgyvendinančių mokyklų programa“.

Papildoma literatūra:

Anderson, A. R., Christenson, S. L., Sinclair, M. F., and Lehr, C. A., „Check and Connect: The importance of relationships for promoting engagement with school“, Journal of School Psychology, Vol. 42, 2004, p. 95–113.

Downes, P., „The neglected shadow: Some European perspectives on emotional supports for early school leaving prevention“, International Journal of Emotional Education, Vol. 3 No. 2, 2011, p. 3–39.

Gresham, F. M., „Evidence-based social skills interventions: Empirical foundations for instructional approaches“, In Shinn, M. R. and Walker, H. M. (Eds.), „Interventions for achievement and behavior problems in a three-tier model including RTI.“, National Association of School Psychologists, Bethesda, MD, 2010, p. 337–362.

Scheel, M., Madabhushi, S., and Backhaus, A., „The academic motivation of at-risk students in a counseling prevention programme“, The Counseling Psychologist, Vol. 37, 2009, p. 1147–1178.

Sinclair, M. F., Christenson, S. L., and Thurlow, M. L., „Promoting school completion of urban secondary youth with emotional or behavioral disabilities“, Exceptional Children, Vol. 71 No. 4, 2005, p. 465–482.

Skinner, E. A. and Pitzer, J. R., „Developmental Dynamics of Student Engagement, Coping, and Everyday Resilience“, in Christenson, S. L., Reschly, A. L., Wylie, C. (Eds.)

„Handbook of Research on Student Engagement“, New York, Springer, 2012, p. 21–44.

White, S. W., and Kelly, F. D., „The school counselor’s role in school dropout prevention“, Journal of Counseling & Development, Vol, 88, 2010, p. 227–235.