3. Parama moksleiviams

3.1. Moksleivių gerovė

Visuminis požiūris į mokyklą apima ir dėmesį bendram mokyklos klimatui. Saugi ir draugiška mokymosi aplinka padeda plėtotis geriems mokytojų, mokyklos kolektyvo ir moksleivių santykiams.  Pavyzdžiui, saugi, maloni ir skatinanti fizinė aplinka, kaip ir sportas bei reguliari fizinė veikla, yra svarbi visiems moksleiviams. Siekdamos puoselėti dialogo ir įvairovės kultūrą, mokyklos gali investuoti į konfliktų valdymą bendrose mokyklų erdvėse. Šios mokymosi ir aplinkos sąlygos padeda kurti teigiamą klimatą ir skatina moksleivius jaustis mokyklos dalimi.

Rodyti daugiau

Ištekliai ( Naršyti po visus išteklius )

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu išteklių puslapių turinys prieinamas tik anglų kalba.

Daugiametės romų programos projektas „Romų įtrauktis vietos lygmeniu“ (LERI)

„Romų įtrauktis vietos lygmeniu“ (angl. Local Engagement for Roma Inclusion, LERI) – kokybinis mokslinių tyrimų projektas, įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) daugiametę romų programą. Projektas parengtas įgyvendinant Europos Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“. Projektu LERI siekiama suburti vietos institucijas ir gyventojus, ypač romus, siekiant išsiaiškinti, kaip jie galėtų geriausiai dalyvauti veikloje, kuria didinama romų integracija, ir siekiant nustatyti, kurie šios veiklos aspektai veikia tinkamai, kurie neveikia ir kodėl. Projekto tikslas – padėti visiems vietos suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant romus, prisidėti prie bendrų pastangų užtikrinti romų įtrauktį. Įgyta patirtis bus naudinga kuriant ir įgyvendinant vietos lygmens romų integracijos politiką ir veiksmus bei vykdant jų įgyvendinimo stebėseną.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Bulgarija; Graikija; Italija; Jungtinė Karalystė; Prancūzija; Rumunija; Slovakija; Suomija; Vengrija; Čekijos Respublika

Kovos su patyčiomis programa „KiVa“

„KiVa“ – Turku (Suomija) universitete sukurta moksliniais tyrimais pagrįsta kovos su patyčiomis programa, finansuojama Suomijos švietimo ir kultūros ministerijos lėšomis. Programos „KiVa“ veiksmingumas įrodytas atlikus didelės apimties kontrolinį atsitiktinių imčių tyrimą. Suomijoje programa „KiVa“ labai populiari – ji įgyvendinama 90 proc. visų šalies valstybinių bendrojo lavinimo mokyklų (jos yra programos „KiVa“ registruotos mokyklos). Šiuo metu leidimas įgyvendinti programą „KiVa“ suteiktas partneriams Belgijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje (Velse, Vakarų Midlandse, Šiaurės Rytuose, Šiaurės Vakaruose bei Jorkšyre ir Hamberyje), Liuksemburge (Europos mokyklų tinklui), Naujojoje Zelandijoje ir Nyderlanduose. Programa šiuo metu vertinama arba jau yra įvertinta Estijoje, Graikijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nyderlanduose, Pietų Afrikoje ir Švedijoje.

Sritis: 3. Parama moksleiviams

Posritis: 3.1. Moksleivių gerovė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Suomija

MOKYKLOS NEBAIGIMO PREVENCIJA DAUGIADALYKIŲ IR (ARBA) TARPDALYKINIŲ EKSPERTŲ GRUPIŲ PASTANGOMIS

Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti turimus duomenis ir nustatyti, ar daugiadalykės ir tarpdalykinės ekspertų grupės galėtų atlikti svarbų vaidmenį vykdant mokyklos nebaigimo prevenciją. Rengiant šių daugiadalykių ir (arba) tarpdalykinių ekspertų grupių veiklos strategiją svarbu skirti dėmesio būtinoms papildomoms sąlygoms, kuriomis būtų užtikrinamas jų veiksmingumas, o ne laikytis išankstinės prielaidos, kad jos yra visais atvejais veiksmingos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad šioms grupėms būtina pateikti tvirtas strategines gaires dėl svarbių klausimų, kuriuos jos turi spręsti, pvz., dėl psichikos sveikatos paslaugų, laikino priemonių taikymo sustabdymo alternatyvų, marginalizuotų šeimų informavimo, mokytojų konfliktų sprendimo ir mokymo apie įvairovę įgūdžių, patyčių prevencijos įgūdžių, palankios mokyklos aplinkos propagavimo, vaikų auklėjimo šeimoje įgūdžių, taip pat dėmesio vaikų kalbiniam ugdymui ir t. t.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 3.1. Moksleivių gerovė; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

Nordic Projects to Combat School Dropout

The aim of the report Nordic Projects to Combat School Dropout is to improve and inspire new initiatives for young people, and to create enriching contacts between actors and organisations in the Nordic region.
The Nordic Web Resource on Dropout from Upper Secondary Education was a project commissioned by the Nordic Council of Ministers and run by the Nordic Welfare Centre between 2012 and 2015. The aim of the project was to compile good examples of initiatives aimed at increasing the proportion of young people in the Nordic region who complete upper secondary education.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 1.4. Bendradarbiavimas švietimo sistemų viduje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai; 5.3. Partnerystė. Darbdaviai ir verslo įmonės; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: EN

Šalis: Danija; Islandija; Norvegija; Suomija; Švedija