2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis

UNICEF Serbia and the civil society organisation Centre for Education Policy with the support of the Ministry of Education, Science and Technological Development Republic of Serbia  implemented the project “Combating Early School Leaving in Serbia”.

This project aimed to contribute to decreasing drop-out and early school leaving of children and adolescents through development, establishment, and implementation of the school-based model for early identification of children at risk of dropping out and intervention in situations where dropping-out is taking place.

Combating drop-out and ESL in Serbia has been recognised as a policy priority area.  The Strategy for Education Development in Serbia 2020 (SEDS 2020) calls for the provision of high-quality education for all, an increase of students’ coverage and attainment at all levels of education by maintaining the relevance of education and increasing efficiency. The Strategy implementation is primarily focused on the development of human capital in Serbia, thus underlines importance of the inclusion of pupils from vulnerable and marginalised groups (Roma and children from poor families, children with disabilities and from rural areas etc.).

Danijos Orhuso universiteto tyrėjai kartu su konsultavimo bendrovės „Ramboll Management Consulting“ specialistais Švietimo ministerijos užsakymu atliko didelės apimties atsitiktinių imčių tyrimą – tai pirmasis Danijoje atliktas tokio pobūdžio tyrimas. Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas trijų rūšių sistemų, grindžiamų dviejų mokytojų darbu klasėje, poveikis, taip pat galimas tų sistemų poveikis mokinių pažangai, gerovei ir dalyvavimui mokyklos veikloje. Iš tyrimo rezultatų matyti, kad visų trijų rūšių sistemų, grindžiamų dviejų mokytojų darbu klasėje, poveikis yra teigiamas, tačiau nevienodas.

Antverpene (Belgija) pedagogikos studentai gali savanoriškai dalyvauti NVO „Schoolbridge“ veikloje, kad galėtų prisijungti prie iniciatyvos „Mokymosi traukinys“. Įgyvendinant šią iniciatyvą, viena vertus, pedagogikos studentai įgyja bendradarbiavimo su migrantų kilmės ir (arba) palankių sąlygų neturinčiais tėvais patirties, kita vertus, ugdomi tėvų įgūdžiai, kaip padėti savo vaikams mokytis. Studentai kartą per savaitę 60–90 minučių dirba su tėvais ir juos konsultuoja. Ši pagalba yra specialiai pritaikyta atsižvelgiant į tėvų poreikius, taip pat į pamoką ar namų darbus. Be to, vykstant mokymosi procesui studentus, kurie mokosi tapti mokytojais arba socialiniais darbuotojais, konsultuoja NVO „Schoolbridge“ švietimo gerovės darbuotojas, kadangi šių abiejų profesijų atstovai dirbs palaikydami santykius su mokinių tėvais.

The Joaquim Ruyra Elementary School is located in a disadvantaged suburban district of Barcelona. In the 2016-2017 school year, 92% students were immigrants representing 28 different nationalities (including Pakistan, Morocco, Georgia, Colombia, the Dominican Republic, Ecuador, Peru, the Philippines, China, Bangladesh, Senegal, and the USA) or from minority background (Romani). The school has a 40% mobility rate.  

National and international press have referred to the school as the miracle school as it had achieved academic outcomes above the average in the Catalan standardised tests, outperforming elite schools in the Catalonia region.

All classes in the school feature group work 40% to 60% of the time. The groups mix students of different abilities, genders and nationalities.  The small groups are designed to ensure that no one is left out, and students are encouraged to participate actively.  Each group is facilitated by an adult (e.g. a classroom assistants, a parent).  Psychologists and special education teachers may also work in the classrooms, and they support volunteer parents, teachers and the students.  The extra support and student interaction are considered as essential for supporting and reinforcing children’s learning. 

Šiuo Flandrijos regiono (Belgija) projektu, kurio tikslas – užtikrinti, kad visi vaikai sėkmingai mokytųsi, ir užkirsti kelią mokyklos nebaigimui, konkrečiai siekiama suformuoti mokyklos kultūrą ir įgyvendinti keletą priemonių, padedančių išvengti kurso kartojimo.

Daugeliu pamokų nelankymo ir mokyklos nebaigimo atvejų mokiniams neabejotinai reikalingos medicininės, psichologinės, socialinės, mokymosi ir teisinės intervencijos priemonės, tačiau iš mokslinių tyrimų rezultatų taip pat aiškiai matyti, kad visais atvejais mokykla ir mokytojai gali turėti lemiamos įtakos. Šiame dokumente pateikiamas kontrolinis sąrašas, kuriuo remdamosi mokyklos gali įsivertinti, pateikiamos 59 išsamios rekomendacijos, kaip pagerinti lankomumą, mokinių dalyvavimą ir mokyklos kultūrą, taip pat pasiūlymų, kaip susitarti dėl tinkamo elgesio, ir mokytojams bei tėvams skirtų klausimynų pavyzdžių. Rekomenduojamos priemonės visų pirma skirtos tikslinei mokytojų, mokyklų direktorių ir tėvų grupei. Išverstas dokumentas parengtas remiantis vadovu, kurį parašė Nairz-Wirth, Feldmann, Diexer (2012 m.): Handlungsempfehlungen für Lehrende, Schulleitung und Eltern zur erfolgreichen Prävention von Schulabsentismus und Schulabbruch.

Išklausyti šį kursą privaloma visiems Maltos universiteto pedagogikos bakalauro studijų antro ir trečio kurso studentams, studijuojantiems pagal pradinio ugdymo studijų programas. 2016 m. spalio mėn. šis kursas įtrauktas į naują mokymo ir mokymosi magistro studijų programą. Kurso tikslas – išmokyti pedagogikos studentus mokyti įvairios kilmės mokinius, suteikiant jiems teorinių žinių ir praktinės patirties įvairovės srityje. Du pagrindiniai kurso aspektai yra šie: 1) teorijos mokymas. Per pirmąjį semestrą pedagogikos studentai supažindinami su įvairovės ir įtraukties klausimais, taip pat su metodais, kaip šiuos klausimus spręsti klasėje. Vienas iš tokių metodų – sudaryti individualų ugdymo planą (kai įvertinamos turimos žinios, diskutuojama ir dirbama grupėse); 2) praktinis mokymas. Per antrąjį semestrą pedagogikos studentai, atlikdami šešių savaičių trukmės pedagoginę praktiką, turi nustatyti, kuriam mokiniui nesiseka mokytis, ir parengti individualų ugdymo planą siekiant įtraukti tą mokinį į ugdymo procesą.

Magistro studijų programa „Švietimas ir įvairovė“ (angl. „Educational Treatment of Diversity“, ETD) skirta pedagogikos bakalauro laipsnį įgijusiems studentams, taip pat švietimo srities specialistams (vaikų darželių pedagogams ir darbuotojams, mokyklų vadovams, profesinių mokyklų darbuotojams, kolegijų ir universitetų darbuotojams), norintiems sustiprinti savo tarpkultūrinius gebėjimus. Programos tikslas – sukurti tarpdalykinę žinių, įgūdžių ir integruotų socialinės pedagogikos, psichologinių ir specialiųjų pedagoginių kompetencijų sistemą siekiant integruoti įvairovės aspektą į ugdymo programas. Programą sudaro dvi pagrindinės dalys: A daliai priklauso privalomi moduliai (pvz., mokslo tiriamasis darbas / magistro diplominis darbas), įskaitant šiuos dalykus: „Įvairovės uždavinių sprendimo per švietimą tarptautinė ir lyginamoji sistema“; „Kultūrų įvairovės nulemtų specialiųjų poreikių tenkinimas per švietimą“; „Įvairovės uždavinių sprendimo per švietimą valdymas ir programos“ ir pan.; o B daliai – neprivalomi dalykai, pvz., „Mokslinių tyrimų, susijusių su įvairovės uždavinių sprendimu per švietimą, metodika“ ar „Įvairių specialiųjų poreikių turinčių asmenų integracija į darbo rinką ir reabilitacija“. Procesas įgyvendinamas per e. studijas, kas savaitę rengiant susitikimus su dėstytojais asmeniškai arba naudojantis programa „Skype“.

Manchester Communication Academy (MCA) works to improve outcomes for children, families and the community. This secondary academy opened in 2010 to serve one of the most disadvantaged inner-city neighbourhoods in England. From the outset, the academy’s sponsor, a large employer in the city, wanted the school to help to contribute to a vibrant and sustainable neighbourhood, and committed to addressing the many inter-related economic, social and physical challenges which characterise the neighbourhood. This mission has directly shaped the academy programme, which places equal importance on ‘teaching and learning’ and ‘social investment’. The school’s social investment department is a highly distinctive feature of its overall strategy for addressing the impacts of disadvantage on young people’s education and wider life chances.