2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais

Shutterstock.com

Pagrindiniai tokių santykių elementai yra šie:

• aukštų lūkesčių nustatymas visų mokinių pasiekimų atžvilgiu;
• rūpestingos ir įtraukios klasės aplinkos, taip pat pasitikėjimo kultūros kūrimas ir puoselėjimas;

• supratimas, kas yra nepalanki mokymosi aplinka: suvokimas, kad kai kurie moksleiviai gali būti atėję iš tokios šeiminės ir socialinės aplinkos, kuri gali būti nepalanki mokymuisi, ir kad jiems gali būti reikalinga papildoma parama;
• mokytojo nuostatos ir bendravimo įgūdžiai: mokytojai turi suvokti, kad jų nuostatos, lūkesčiai ir žodžiai, kuriuos jie vartoja, moksleiviams gali padaryti didelį poveikį. Bendravimo įgūdžiai taip pat būtini, norint veiksmingai dirbti su tėvais, kitais mokyklos darbuotojais ir su mokykla nesusijusiais specialistais. Bet koks bendravimas su tėvais turėtų būti aiškus (pvz., turėtų būti vengiama rečiau vartojamos terminijos) ir kuo priimtinesnis tiems, kurie nėra susipažinę su sistema; 
• tėvų ir kitų suaugusiųjų, taip pat bendraamžių, su kuriais moksleiviai bendrauja daugiausiai, vaidmens svarbos pripažinimas:  mokytojai turi suprasti vaidmenį, kurį mokymosi procese atlieka moksleivio gyvenime svarbiausi asmenys, ir pasinaudoti nauda, kurią galima gauti juos įtraukus;
• klasės įvairovės suvokimas: mokyklos turėtų dėti pastangas, kad gebėtų sumaniai pasinaudoti galimybėmis, kurias teikia darbuotojų ir moksleivių įvairovė. Mokytojai turėtų tobulinti savo žinias, gebėjimus ir įgūdžius, susijusius su visų įvairovės formų suvokimu: tarpkultūrinis švietimas, daugiakalbystė ir antrosios užsienio kalbos mokymas turėtų būti įtvirtinti pirminio mokytojų rengimo programoje ir stiprinami tęstinio profesinio tobulinimosi priemonėmis (tai galėtų būti mokymai darbo vietoje, mokytojų judumo programos, praktiniai seminarai, konferencijos);
• mokyklos kultūra, kurioje atsakingai atsižvelgiama į moksleivių balsą ir paisoma jų nuomonės mokyklos plėtros procesuose.

Daugiau informacijos:

Programos URBACT projektas „PREVENT – tėvų įtraukimas užkertant kelią mokyklos nebaigimui“.

Bryk, A., Schneider, B., „Trust in Schools: A Core Resource for School Reform“, Creating Caring Schools, Vol. 60, No. 6, 2003, p. 40–45.

Day, L., Mozuraitytė, N., Redgrave, K., McCoshan, A., „Mokyklos nebaigimo prevencija Europoje. Antros galimybės mokytis suteiktos pamokos“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2013.

Day, L., Percy-Smith, B., Ruxton, S., McKenna, K., Redgrave, K., Ronicle, J. Young, T., „Vaikų dalyvavimą ES reglamentuojančių teisės aktų, politikos ir praktikos vertinimas. Tyrimo ataskaitos santrauka“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2015.

Downes, P., „Developing a Framework and Agenda for Students' Voices in the School System across Europe: From Diametric to Concentric Relational Spaces for Early School Leaving Prevention“, European Journal of Education, Vol. 48, No., 3, 2013, p. 346–362. doi./10.1111/ejed.12035

Downes, P., „Mokyklos nebaigimo prevencija: diferencijuoto, holistinio ir sisteminio požiūrio į tėvų įtraukimą Europos šalių mokyklose link“, Europos Sąjunga, Europos regioninės plėtros fondas, programa URBACT, Paryžius, 2014.

Downes, P., „Prevention of early school leaving through teacher education: Some European Perspectives“, In Rabensteiner, P. and Rabensteiner, G. (eds.), Internationalisation in Teacher Education, Germany, 2014, p. 17–31.

ES Taryba, Tarybos išvados dėl mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo ir sėkmingo mokymosi mokykloje skatinimo, Europos Sąjungos Taryba, Briuselis, 2015.

Europos Komisija, „Mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimas. Esminiai akcentai ir politikos rėmimas“, Mokyklos nebaigimo teminės darbo grupės galutinė ataskaita, Europos Komisija, Briuselis, 2013.

Europos Komisija, „Ugdymo pagalbos naujų migrantų vaikams tyrimas“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2013.

Europos Komisija, „Mokytojų gebėjimų ugdymo rėmimas siekiant geresnių mokymosi rezultatų“, Europos Komisija, Briuselis, 2013.

Europos Komisija, „Kalbos mokymas ir mokymasis daugiakalbėse klasėse“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2015.

Europos Komisija, EACEA, „Eurydice“, „Mokytojo profesija Europoje. Praktika, įžvalgos ir politikos priemonės“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2015.

Europos Komisija, „Mokyklų politika. Visuminis požiūris į mokyklą siekiant mokyklos nebaigusių asmenų skaičiaus mažinimo“, „Švietimas ir mokymas 2020“, Europos Komisija, Briuselis, 2015.

Europos Komisija, „Mokymo stiprinimas Europoje. Nauji mokytojų pateikti faktai“. Parengė „Eurydice“ ir CRELL, Europos Komisija, Briuselis, 2015.

Fernández-Batanero, J., „Strategies for inclusion in the face of social exclusion: Case study in Andalusia (Spain)“, European Journal of Special Needs Education, Vol. 29, No. 3, 2014, p. 415–428. doi:10.1080/08856257.2014.906978

IBE-UNESCO, „Reaching Out to All Learners: A Resource Pack for Supporting Inclusive Education“, Training Tools for Curriculum Development, International Bureau of Education, Geneva, 2016.

Isac, M., Araújo, L., Dinis da Costa, P., Soto Calvo, E., Albergaria-Almeida, P., „Mokymo praktika Europos pradinėse ir vidurinėse mokyklose. Didelio masto vertinimais švietimo srityje pagrįstos įžvalgos“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2015.

Nairz-Wirth, E., Feldmann, K., Diexer, B., „Handlungsempfehlungen für Lehrende, Schulleitung und Eltern zur erfolgreichen Prävention von Schulabsentismus und Schulabbruch“, Aufbruch zu einer neuen Schulkultur, Vienna University of Economics and Business, Vienna, 2012.

Nouwen, W., Clycq, N., Braspenningx, M., Timmerman, C., „Mokyklos lygmens prevencijos ir intervencijos priemonių taikymo įvairiais atvejais analizė“, 6 projekto dokumentas, projektas „RESl.eu“, Migracijos ir kultūrų tyrimų centras, Antverpeno universitetas, 2016.

Sachs, J., „Teacher professionalism: why are we still talking about it?“. Teachers and Teaching, Vol. 22, No. 4, 2015, p. 413–425. doi:10.1080/13540602.2015.1082732

Stéger, C., „Review and Analysis of the EU Teacher-related Policies and Activities“. European Journal of Education, 49, No. 3, 2014, p. 332–347. doi:10.1111/ejed.12089