Naršyti po visus išteklius

NESET – Švietimo ir mokymo socialinių aspektų ekspertų tinklas (angl. Network of Experts on Social Aspects of Education) skelbia ataskaitas, skirtas politikos formuotojams ir vykdytojams, suinteresuotiems visoje Europos Sąjungoje skatinti teisingumą ir įtrauktį švietimo ir mokymo srityje. Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti bendruomenių mokymosi visą gyvenimą centrų kūrimo ES valstybėse narėse strategijas. Jame aptariami su šių centrų kūrimo nauda ir pranašumais susiję duomenys ir moksliniai tyrimai, taip pat aiškinamasi, kokios kliūtys ir sunkumai trukdo kurti šiuos centrus ir jiems veiksmingai veikti. Ataskaitoje daroma išvada, kad bendruomenių mokymosi visą gyvenimą centruose gali būti vienu metu pasiekiama įvairių pagrindinių mokymosi visą gyvenimą tikslų, kaip antai tikslų, susijusių su aktyviu pilietiškumu, socialine sanglauda / įtrauktimi, asmeninių ir visuomeninių siekių įgyvendinimu, kultūrų dialogu, taip pat užimtumo galimybėmis.

CHILD-UP projektu siekiama suteikti mokykloms, socialinėms tarnyboms, priėmimo centrams, švietimo ir tarpininkavimo įstaigoms bei politikos formuotojams žinių apie dialogo metodus, kurie gali padėti specialistams, dirbantiems su migrantų vaikais. Projekte inovacijos derinamos su įrodytais tradiciniais būdais, tokiu būdu stiprinant supratimą, kaip prisidėti prie mokymosi dalyvaujant, integracijos, kokybiško švietimo ir apsaugos.

Šiuo projektu siekiama remti vienuolikmečių–keturiolikmečių socialinių emocinių mokymosi įgūdžių (angl. SEL) ugdymą, taip pat skatinti tarpusavio pagalbą, siekiant kovoti su patyčiomis ir mažinti jų mastą. Vykdant programas SEL gerinami mokinių socialiniai, emociniai ir akademiniai įgūdžiai – ugdomas visuomeniškesnis socialinis elgesys ir teigiamas požiūris į save ir kitus, taip pat mažinama emocinė įtampa. Taikant tarpusavio pagalbos sistemas sumažėja neigiamas patyčių poveikis aukoms ir jos išdrįsta apie tai pranešti. Šios sistemos pagrįstos visos mokyklos lygmens požiūriu, siejamu su jaunimu, darbuotojais, tėvais ir platesne bendruomene. Taigi šia programa siekiama paneigti požiūrį, kad patyčios yra susijusios tik su dviem asmenimis – auka ir priekabiautoju. Užuot laikiusis šio požiūrio, vertinama mokyklai ar laisvalaikio aplinkai būdinga socialinė ir grupių kaita, siekiant išnagrinėti įvairius patyčias skatinančius veiksnius. Tinklas ENABLE kiekvienoje dalyvaujančiojoje šalyje parengė po atstovų komandą, kuri gali teikti informaciją ir konsultacijas bet kuriai įgyvendinti programą norinčiai mokyklai ar organizacijai.

Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai (angl. Dialogic Literary Gatherings) – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, aprašytų mokslinių tyrimų projekte INCLUD-ED. Šis metodas taikomas siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą įvairiomis sąlygomis visame pasaulyje. Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai – dialogo forma organizuojama skaitymo veikla, kai vadovaujamasi dviem principais: skaitoma klasikinės literatūros knyga (pvz., „Romeo ir Džiuljeta“, „Odisėja“, „Don Kichotas“), o paskui pagal dialogu grindžiamą mokymosi metodiką aptariama jos prasmė, atliekama teksto interpretacija ir išsakoma nuomonė. Šioje veikloje gali dalyvauti vaikai ir jų šeimos nariai. Šis pavyzdys padeda suprasti dialogu grindžiamų literatūros kūrinių aptarimų esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Interaktyvios grupės – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą INCLUD-ED. Vykstant projektui INCLUD-ED buvo nagrinėjamos švietimo strategijos, kuriomis padedama panaikinti nelygybę ir skatinama socialinė sanglauda, taip pat strategijos, kurios lemia socialinę atskirtį; ypatingas dėmesys skirtas pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. Interaktyvių grupių metodas taikomas įvairiomis sąlygomis siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą. Taikant šį metodą klasės mokiniai suskirstomi į nedideles mišrias grupes ir kiekvienai iš jų padeda suaugęs asmuo. Kiekvieną grupę sudaro 4–5 mokiniai; šios grupės yra mišrios gebėjimų lygio, lyties, kultūros, kalbos ir etninės kilmės požiūriu. Šis pavyzdys padeda suprasti interaktyvių grupių esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Šeimos švietimas – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „INCLUD-ED. Europos įtraukties ir socialinės sanglaudos švietimo srityje strategijos“ (Europos Komisija, 6-oji bendroji programa, 2006–2011 m.).

Šioje monografijoje nagrinėjamos ir aprašomos sėkmingos mokymo iniciatyvos, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms. Pateikiama konkrečių duomenų, iš kurių matyti sėkmingi mokymosi rezultatai, taip pat vaikų, mokytojų ir šeimų atsiliepimų apie šių rezultatų poveikį. Be to, nagrinėjamas šių vaikų mokymosi rezultatų ir jų įtraukties į įvairias visuomenės gyvenimo sritis arba atskirties nuo jų ryšys. Monografijoje aprašomi sėkmę lemiantys veiksmai, nustatyti įgyvendinant projektą INCLUD-ED, – pateikiama ir palyginamų duomenų, ir patikimų teorinių žinių, ir informacijos apie šios veiklos raidą. Štai keletas šių iniciatyvų pavyzdžių: interaktyvios grupės, prailgintas mokymosi laikas, namų darbų klubai, popamokinis mokymas bibliotekose, švietėjiškas šeimos ir bendruomenės dalyvavimas, šeimos švietimas arba dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai. Visos šios iniciatyvos apibūdinamos kaip sėkminga mokymo veikla; tai reiškia, kad ji padeda užtikrinti efektyvumą ir lygybę. Galiausiai vadove pateikiama politinių ir praktinių rekomendacijų ir jos aptariamos.

Antverpene (Belgija) pedagogikos studentai gali savanoriškai dalyvauti NVO „Schoolbridge“ veikloje, kad galėtų prisijungti prie iniciatyvos „Mokymosi traukinys“. Įgyvendinant šią iniciatyvą, viena vertus, pedagogikos studentai įgyja bendradarbiavimo su migrantų kilmės ir (arba) palankių sąlygų neturinčiais tėvais patirties, kita vertus, ugdomi tėvų įgūdžiai, kaip padėti savo vaikams mokytis. Studentai kartą per savaitę 60–90 minučių dirba su tėvais ir juos konsultuoja. Ši pagalba yra specialiai pritaikyta atsižvelgiant į tėvų poreikius, taip pat į pamoką ar namų darbus. Be to, vykstant mokymosi procesui studentus, kurie mokosi tapti mokytojais arba socialiniais darbuotojais, konsultuoja NVO „Schoolbridge“ švietimo gerovės darbuotojas, kadangi šių abiejų profesijų atstovai dirbs palaikydami santykius su mokinių tėvais.

Pagal šį projektą jaunuoliai kuruoja savo 11–18 metų bendraamžius, besimokančius vidurinėse mokyklose, kuriems kyla mokyklos nebaigimo rizika. Patys kuratoriai yra nebaigę mokyklos, taigi jų aplinkybės panašios. Jie yra patikimi asmenys ir gali ankstyvuoju etapu pastebėti problemas ir padėti išvengti jų paaštrėjimo. Projektu šiems asmenims suteikiama įgaliojimų ir padedama įgyti kvalifikaciją, o vėliau – įsidarbinti.