Naršyti po visus išteklius

Iš Nyderlanduose atliktų mokslinių tyrimų matyti, kad, vieneri intensyvaus kuravimo metai padeda daugiau negu 40 proc. sumažinti mokyklos nebaigimo rodiklį ir pasiekti socialinės naudos. Tikslinę mokinių grupę sudarė mokinių, pradedančių mokytis pagal pereinamojo lygio profesinio mokymo programą, bendroji populiacija. Iš rezultatų matyti, kad didžiausią naudą galima pasiekti pirmaisiais kuravimo metais, o didžiausias poveikis būna mokiniams, kurie, remiantis išankstiniu vertinimu, siejami su didesne tikimybe nebaigti mokyklos. Kuravimo veiklos pavyzdžiai – darbas ugdant mokymosi įgūdžius (pvz., planavimo ir organizavimo), konsultavimas kilus asmeninių problemų, taip pat ryšių su tėvais palaikymas. Buvo veiksmingi tiek prevenciniai (iki mokyklos metimo), tiek taisomieji (po mokyklos metimo) kuratorių veiksmai, o bendras šių veiksmų rezultatas – gerokai mažesnis mokyklos nebaigusių mokinių skaičius.

„Junior Job Coach“ (liet. Jaunesnysis profesinis konsultantas) projektas buvo sukurtas siekiant padėti jauniems pažeidžiamiems studentams, kuriems galbūt trūksta socialinės patirties ir įgūdžių žengiant pirmuosius žingsnius darbe. Projekte jiems atidžiai parenkamas gerai parengtas jaunesnysis konsultantas, darbovietėje nuotoliniu būdu galintis greitai padėti ir patarti.

NESET – Švietimo ir mokymo socialinių aspektų ekspertų tinklas (angl. Network of Experts on Social Aspects of Education) skelbia ataskaitas, skirtas politikos formuotojams ir vykdytojams, suinteresuotiems visoje Europos Sąjungoje skatinti teisingumą ir įtrauktį švietimo ir mokymo srityje. Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti bendruomenių mokymosi visą gyvenimą centrų kūrimo ES valstybėse narėse strategijas. Jame aptariami su šių centrų kūrimo nauda ir pranašumais susiję duomenys ir moksliniai tyrimai, taip pat aiškinamasi, kokios kliūtys ir sunkumai trukdo kurti šiuos centrus ir jiems veiksmingai veikti. Ataskaitoje daroma išvada, kad bendruomenių mokymosi visą gyvenimą centruose gali būti vienu metu pasiekiama įvairių pagrindinių mokymosi visą gyvenimą tikslų, kaip antai tikslų, susijusių su aktyviu pilietiškumu, socialine sanglauda / įtrauktimi, asmeninių ir visuomeninių siekių įgyvendinimu, kultūrų dialogu, taip pat užimtumo galimybėmis.

CHILD-UP projektu siekiama suteikti mokykloms, socialinėms tarnyboms, priėmimo centrams, švietimo ir tarpininkavimo įstaigoms bei politikos formuotojams žinių apie dialogo metodus, kurie gali padėti specialistams, dirbantiems su migrantų vaikais. Projekte inovacijos derinamos su įrodytais tradiciniais būdais, tokiu būdu stiprinant supratimą, kaip prisidėti prie mokymosi dalyvaujant, integracijos, kokybiško švietimo ir apsaugos.

„Erasmus+“ lėšomis finansuoto AVIOR projekto tikslas buvo pagerinti pagrindinius migrantų vaikų skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius ir sumažinti pasiekimų atotrūkį tarp vietinių ir atvykusių mokinių, naudojant dvikalbę medžiagą, gerinant mokytojų profesinę kompetenciją ir labiau įtraukiant migrantų tėvus. AVIOR vykdytas nuo 2016 m. gruodžio iki 2019 m. rugpjūčio.

Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai (angl. Dialogic Literary Gatherings) – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, aprašytų mokslinių tyrimų projekte INCLUD-ED. Šis metodas taikomas siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą įvairiomis sąlygomis visame pasaulyje. Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai – dialogo forma organizuojama skaitymo veikla, kai vadovaujamasi dviem principais: skaitoma klasikinės literatūros knyga (pvz., „Romeo ir Džiuljeta“, „Odisėja“, „Don Kichotas“), o paskui pagal dialogu grindžiamą mokymosi metodiką aptariama jos prasmė, atliekama teksto interpretacija ir išsakoma nuomonė. Šioje veikloje gali dalyvauti vaikai ir jų šeimos nariai. Šis pavyzdys padeda suprasti dialogu grindžiamų literatūros kūrinių aptarimų esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Interaktyvios grupės – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą INCLUD-ED. Vykstant projektui INCLUD-ED buvo nagrinėjamos švietimo strategijos, kuriomis padedama panaikinti nelygybę ir skatinama socialinė sanglauda, taip pat strategijos, kurios lemia socialinę atskirtį; ypatingas dėmesys skirtas pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. Interaktyvių grupių metodas taikomas įvairiomis sąlygomis siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą. Taikant šį metodą klasės mokiniai suskirstomi į nedideles mišrias grupes ir kiekvienai iš jų padeda suaugęs asmuo. Kiekvieną grupę sudaro 4–5 mokiniai; šios grupės yra mišrios gebėjimų lygio, lyties, kultūros, kalbos ir etninės kilmės požiūriu. Šis pavyzdys padeda suprasti interaktyvių grupių esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Šeimos švietimas – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „INCLUD-ED. Europos įtraukties ir socialinės sanglaudos švietimo srityje strategijos“ (Europos Komisija, 6-oji bendroji programa, 2006–2011 m.).

Šioje monografijoje nagrinėjamos ir aprašomos sėkmingos mokymo iniciatyvos, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms. Pateikiama konkrečių duomenų, iš kurių matyti sėkmingi mokymosi rezultatai, taip pat vaikų, mokytojų ir šeimų atsiliepimų apie šių rezultatų poveikį. Be to, nagrinėjamas šių vaikų mokymosi rezultatų ir jų įtraukties į įvairias visuomenės gyvenimo sritis arba atskirties nuo jų ryšys. Monografijoje aprašomi sėkmę lemiantys veiksmai, nustatyti įgyvendinant projektą INCLUD-ED, – pateikiama ir palyginamų duomenų, ir patikimų teorinių žinių, ir informacijos apie šios veiklos raidą. Štai keletas šių iniciatyvų pavyzdžių: interaktyvios grupės, prailgintas mokymosi laikas, namų darbų klubai, popamokinis mokymas bibliotekose, švietėjiškas šeimos ir bendruomenės dalyvavimas, šeimos švietimas arba dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai. Visos šios iniciatyvos apibūdinamos kaip sėkminga mokymo veikla; tai reiškia, kad ji padeda užtikrinti efektyvumą ir lygybę. Galiausiai vadove pateikiama politinių ir praktinių rekomendacijų ir jos aptariamos.