Naršyti po visus išteklius

NESET – Švietimo ir mokymo socialinių aspektų ekspertų tinklas (angl. Network of Experts on Social Aspects of Education) skelbia ataskaitas, skirtas politikos formuotojams ir vykdytojams, suinteresuotiems visoje Europos Sąjungoje skatinti teisingumą ir įtrauktį švietimo ir mokymo srityje. Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti bendruomenių mokymosi visą gyvenimą centrų kūrimo ES valstybėse narėse strategijas. Jame aptariami su šių centrų kūrimo nauda ir pranašumais susiję duomenys ir moksliniai tyrimai, taip pat aiškinamasi, kokios kliūtys ir sunkumai trukdo kurti šiuos centrus ir jiems veiksmingai veikti. Ataskaitoje daroma išvada, kad bendruomenių mokymosi visą gyvenimą centruose gali būti vienu metu pasiekiama įvairių pagrindinių mokymosi visą gyvenimą tikslų, kaip antai tikslų, susijusių su aktyviu pilietiškumu, socialine sanglauda / įtrauktimi, asmeninių ir visuomeninių siekių įgyvendinimu, kultūrų dialogu, taip pat užimtumo galimybėmis.

Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai (angl. Dialogic Literary Gatherings) – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, aprašytų mokslinių tyrimų projekte INCLUD-ED. Šis metodas taikomas siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą įvairiomis sąlygomis visame pasaulyje. Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai – dialogo forma organizuojama skaitymo veikla, kai vadovaujamasi dviem principais: skaitoma klasikinės literatūros knyga (pvz., „Romeo ir Džiuljeta“, „Odisėja“, „Don Kichotas“), o paskui pagal dialogu grindžiamą mokymosi metodiką aptariama jos prasmė, atliekama teksto interpretacija ir išsakoma nuomonė. Šioje veikloje gali dalyvauti vaikai ir jų šeimos nariai. Šis pavyzdys padeda suprasti dialogu grindžiamų literatūros kūrinių aptarimų esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Interaktyvios grupės – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą INCLUD-ED. Vykstant projektui INCLUD-ED buvo nagrinėjamos švietimo strategijos, kuriomis padedama panaikinti nelygybę ir skatinama socialinė sanglauda, taip pat strategijos, kurios lemia socialinę atskirtį; ypatingas dėmesys skirtas pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. Interaktyvių grupių metodas taikomas įvairiomis sąlygomis siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą. Taikant šį metodą klasės mokiniai suskirstomi į nedideles mišrias grupes ir kiekvienai iš jų padeda suaugęs asmuo. Kiekvieną grupę sudaro 4–5 mokiniai; šios grupės yra mišrios gebėjimų lygio, lyties, kultūros, kalbos ir etninės kilmės požiūriu. Šis pavyzdys padeda suprasti interaktyvių grupių esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Šeimos švietimas – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „INCLUD-ED. Europos įtraukties ir socialinės sanglaudos švietimo srityje strategijos“ (Europos Komisija, 6-oji bendroji programa, 2006–2011 m.).

Šioje monografijoje nagrinėjamos ir aprašomos sėkmingos mokymo iniciatyvos, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms. Pateikiama konkrečių duomenų, iš kurių matyti sėkmingi mokymosi rezultatai, taip pat vaikų, mokytojų ir šeimų atsiliepimų apie šių rezultatų poveikį. Be to, nagrinėjamas šių vaikų mokymosi rezultatų ir jų įtraukties į įvairias visuomenės gyvenimo sritis arba atskirties nuo jų ryšys. Monografijoje aprašomi sėkmę lemiantys veiksmai, nustatyti įgyvendinant projektą INCLUD-ED, – pateikiama ir palyginamų duomenų, ir patikimų teorinių žinių, ir informacijos apie šios veiklos raidą. Štai keletas šių iniciatyvų pavyzdžių: interaktyvios grupės, prailgintas mokymosi laikas, namų darbų klubai, popamokinis mokymas bibliotekose, švietėjiškas šeimos ir bendruomenės dalyvavimas, šeimos švietimas arba dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai. Visos šios iniciatyvos apibūdinamos kaip sėkminga mokymo veikla; tai reiškia, kad ji padeda užtikrinti efektyvumą ir lygybę. Galiausiai vadove pateikiama politinių ir praktinių rekomendacijų ir jos aptariamos.

Padidėjęs judumas ir kintančios migracijos tendencijos daro didelį poveikį įvairių pasaulio šalių švietimo sistemoms. Jau kurį laiką aiškiai juntamas poreikis visų lygmenų mokyklos darbuotojus aprūpinti reikiamomis priemonėmis, kad jie galėtų veiksmingai dirbti su vaikais, dar nemokančiais priimančiosios šalies kalbos. Pagalbos reikia ne tik į priimančiąją šalį neseniai atvykusiems vaikams, bet ir dvikalbiams mokiniams. Vaikų, augančių ir gyvenančių šeimoje, kurioje kalbama dviem ar daugiau kalbų, kalbiniai gebėjimai ir mokymosi būdai yra kitokie. Taigi dvikalbiai mokiniai turi specialių poreikių ir visų pirma šiems mokiniams yra reikalingi specialūs mokymo(si) ištekliai. Šie ištekliai – tokių mokinių raidos ir mokymosi pagrindas.

Magistro studijų programa „Švietimas ir įvairovė“ (angl. „Educational Treatment of Diversity“, ETD) skirta pedagogikos bakalauro laipsnį įgijusiems studentams, taip pat švietimo srities specialistams (vaikų darželių pedagogams ir darbuotojams, mokyklų vadovams, profesinių mokyklų darbuotojams, kolegijų ir universitetų darbuotojams), norintiems sustiprinti savo tarpkultūrinius gebėjimus. Programos tikslas – sukurti tarpdalykinę žinių, įgūdžių ir integruotų socialinės pedagogikos, psichologinių ir specialiųjų pedagoginių kompetencijų sistemą siekiant integruoti įvairovės aspektą į ugdymo programas. Programą sudaro dvi pagrindinės dalys: A daliai priklauso privalomi moduliai (pvz., mokslo tiriamasis darbas / magistro diplominis darbas), įskaitant šiuos dalykus: „Įvairovės uždavinių sprendimo per švietimą tarptautinė ir lyginamoji sistema“; „Kultūrų įvairovės nulemtų specialiųjų poreikių tenkinimas per švietimą“; „Įvairovės uždavinių sprendimo per švietimą valdymas ir programos“ ir pan.; o B daliai – neprivalomi dalykai, pvz., „Mokslinių tyrimų, susijusių su įvairovės uždavinių sprendimu per švietimą, metodika“ ar „Įvairių specialiųjų poreikių turinčių asmenų integracija į darbo rinką ir reabilitacija“. Procesas įgyvendinamas per e. studijas, kas savaitę rengiant susitikimus su dėstytojais asmeniškai arba naudojantis programa „Skype“.

Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti turimus duomenis ir nustatyti, ar daugiadalykės ir tarpdalykinės ekspertų grupės galėtų atlikti svarbų vaidmenį vykdant mokyklos nebaigimo prevenciją. Rengiant šių daugiadalykių ir (arba) tarpdalykinių ekspertų grupių veiklos strategiją svarbu skirti dėmesio būtinoms papildomoms sąlygoms, kuriomis būtų užtikrinamas jų veiksmingumas, o ne laikytis išankstinės prielaidos, kad jos yra visais atvejais veiksmingos. Ataskaitoje pabrėžiama, kad šioms grupėms būtina pateikti tvirtas strategines gaires dėl svarbių klausimų, kuriuos jos turi spręsti, pvz., dėl psichikos sveikatos paslaugų, laikino priemonių taikymo sustabdymo alternatyvų, marginalizuotų šeimų informavimo, mokytojų konfliktų sprendimo ir mokymo apie įvairovę įgūdžių, patyčių prevencijos įgūdžių, palankios mokyklos aplinkos propagavimo, vaikų auklėjimo šeimoje įgūdžių, taip pat dėmesio vaikų kalbiniam ugdymui ir t. t.

Ši ataskaita parengta kaip informacijos šaltinis, kuriuo galėtų remtis 10 projekte „URBACT - PREVENT“ dalyvaujančių miestų savivaldybių ir visos kitos Europos miestų savivaldybės, vietos valdžios institucijos bei mokyklos rengdamos trumpalaikius ir vidutinės trukmės strateginius planus, susijusius su tėvų dalyvavimu švietimo sistemoje vykdant mokyklos nebaigimo prevenciją. Ši apžvalga grindžiama su mokyklos nebaigimu ir socialine įtrauktimi susijusių Europos Komisijos ir Tarybos dokumentų analize, 10-ies projekte „URBACT - PREVENT“ dalyvaujančių savivaldybių dialogu ir vykstančiu konsultacijų procesu. Be to, joje nagrinėjami su šia sritimi susiję tarptautiniai moksliniai tyrimai. Projektas PREVENT finansuojamas ES programos URBACT lėšomis.