Naršyti po visus išteklius

„RESCUR. Skrodimas per bangas“ (angl. „RESCUR Surfing the Waves“) buvo trejus metus trukęs mokymosi visą gyvenimą programos „Comenius“ projektas, per kurį tarpkultūriškai ir tarptautiškai bendradarbiaujant buvo parengta ankstyvajame ir pradiniame ugdyme Europoje taikytina atsparumo ugdymo programa.

NESET – Švietimo ir mokymo socialinių aspektų ekspertų tinklas (angl. Network of Experts on Social Aspects of Education) skelbia ataskaitas, skirtas politikos formuotojams ir vykdytojams, suinteresuotiems visoje Europos Sąjungoje skatinti teisingumą ir įtrauktį švietimo ir mokymo srityje. Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti bendruomenių mokymosi visą gyvenimą centrų kūrimo ES valstybėse narėse strategijas. Jame aptariami su šių centrų kūrimo nauda ir pranašumais susiję duomenys ir moksliniai tyrimai, taip pat aiškinamasi, kokios kliūtys ir sunkumai trukdo kurti šiuos centrus ir jiems veiksmingai veikti. Ataskaitoje daroma išvada, kad bendruomenių mokymosi visą gyvenimą centruose gali būti vienu metu pasiekiama įvairių pagrindinių mokymosi visą gyvenimą tikslų, kaip antai tikslų, susijusių su aktyviu pilietiškumu, socialine sanglauda / įtrauktimi, asmeninių ir visuomeninių siekių įgyvendinimu, kultūrų dialogu, taip pat užimtumo galimybėmis.

„Romų įtrauktis vietos lygmeniu“ (angl. Local Engagement for Roma Inclusion, LERI) – kokybinis mokslinių tyrimų projektas, įgyvendinamas pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) daugiametę romų programą. Projektas parengtas įgyvendinant Europos Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“. Projektu LERI siekiama suburti vietos institucijas ir gyventojus, ypač romus, siekiant išsiaiškinti, kaip jie galėtų geriausiai dalyvauti veikloje, kuria didinama romų integracija, ir siekiant nustatyti, kurie šios veiklos aspektai veikia tinkamai, kurie neveikia ir kodėl. Projekto tikslas – padėti visiems vietos suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant romus, prisidėti prie bendrų pastangų užtikrinti romų įtrauktį. Įgyta patirtis bus naudinga kuriant ir įgyvendinant vietos lygmens romų integracijos politiką ir veiksmus bei vykdant jų įgyvendinimo stebėseną.

„Erasmus+“ lėšomis finansuoto AVIOR projekto tikslas buvo pagerinti pagrindinius migrantų vaikų skaičiavimo ir skaitymo įgūdžius ir sumažinti pasiekimų atotrūkį tarp vietinių ir atvykusių mokinių, naudojant dvikalbę medžiagą, gerinant mokytojų profesinę kompetenciją ir labiau įtraukiant migrantų tėvus. AVIOR vykdytas nuo 2016 m. gruodžio iki 2019 m. rugpjūčio.

Šiuos 3 kalbomis valdomus įtraukius elektroninius žaidimus gali žaisti ir neregintys vaikai. Remiantis daugelio galutinių vartotojų apklausomis ir naudojantis specialiomis girdimosiomis sąsajomis (garsas sklinda į abi ausis) žaidimai patobulinti ir juos galima žaisti dėvint ausines. Šie žaidimai padeda mokytojams supažindinti mokinius su kompiuteriu mokiniams patogiu būdu, padėti jiems per žaidimą bendrauti su reginčiais mokiniais ir įvairias būdais bendrauti su savo bendraamžiais. Įvairių pasaulio šalių interneto naudotojai šiuos žaidimus atsisiuntė daugiau negu 7 000 kartų.

Šiuo projektu siekiama remti vienuolikmečių–keturiolikmečių socialinių emocinių mokymosi įgūdžių (angl. SEL) ugdymą, taip pat skatinti tarpusavio pagalbą, siekiant kovoti su patyčiomis ir mažinti jų mastą. Vykdant programas SEL gerinami mokinių socialiniai, emociniai ir akademiniai įgūdžiai – ugdomas visuomeniškesnis socialinis elgesys ir teigiamas požiūris į save ir kitus, taip pat mažinama emocinė įtampa. Taikant tarpusavio pagalbos sistemas sumažėja neigiamas patyčių poveikis aukoms ir jos išdrįsta apie tai pranešti. Šios sistemos pagrįstos visos mokyklos lygmens požiūriu, siejamu su jaunimu, darbuotojais, tėvais ir platesne bendruomene. Taigi šia programa siekiama paneigti požiūrį, kad patyčios yra susijusios tik su dviem asmenimis – auka ir priekabiautoju. Užuot laikiusis šio požiūrio, vertinama mokyklai ar laisvalaikio aplinkai būdinga socialinė ir grupių kaita, siekiant išnagrinėti įvairius patyčias skatinančius veiksnius. Tinklas ENABLE kiekvienoje dalyvaujančiojoje šalyje parengė po atstovų komandą, kuri gali teikti informaciją ir konsultacijas bet kuriai įgyvendinti programą norinčiai mokyklai ar organizacijai.

Guiding Cities joins policy makers and education stakeholders to map policy and guidance and create coherent policy to respond to the complex needs in the fight against ESL.

The project aimed to:
• Analyse guidance actions in 4 countries through country-based focus groups including stakeholders in education and guidance.
• Develop a Guiding Cities Model and Checklist mapping different possible actions, actors community needs relative to guidance and lifelong learning.
• Establish and manage Working Groups and a survey of best practices (involving at least 40 stakeholders).
• Publish online the GCities Model and links to resources and practices for each type of action and/or each target group. The GCities tools will be available in 6 languages (EN, ES, CAT, IT, EL, RO).
• Test the GCities Model and Checklist-benchmarking tools with at least 40 communities or organisations.
• Improve professional development of local service providers and school guidance practitioners.

Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai (angl. Dialogic Literary Gatherings) – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, aprašytų mokslinių tyrimų projekte INCLUD-ED. Šis metodas taikomas siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą įvairiomis sąlygomis visame pasaulyje. Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai – dialogo forma organizuojama skaitymo veikla, kai vadovaujamasi dviem principais: skaitoma klasikinės literatūros knyga (pvz., „Romeo ir Džiuljeta“, „Odisėja“, „Don Kichotas“), o paskui pagal dialogu grindžiamą mokymosi metodiką aptariama jos prasmė, atliekama teksto interpretacija ir išsakoma nuomonė. Šioje veikloje gali dalyvauti vaikai ir jų šeimos nariai. Šis pavyzdys padeda suprasti dialogu grindžiamų literatūros kūrinių aptarimų esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Interaktyvios grupės – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą INCLUD-ED. Vykstant projektui INCLUD-ED buvo nagrinėjamos švietimo strategijos, kuriomis padedama panaikinti nelygybę ir skatinama socialinė sanglauda, taip pat strategijos, kurios lemia socialinę atskirtį; ypatingas dėmesys skirtas pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. Interaktyvių grupių metodas taikomas įvairiomis sąlygomis siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą. Taikant šį metodą klasės mokiniai suskirstomi į nedideles mišrias grupes ir kiekvienai iš jų padeda suaugęs asmuo. Kiekvieną grupę sudaro 4–5 mokiniai; šios grupės yra mišrios gebėjimų lygio, lyties, kultūros, kalbos ir etninės kilmės požiūriu. Šis pavyzdys padeda suprasti interaktyvių grupių esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.