Mokyklos nebaigimo problemos supratimas ir bandymai ją spręsti mokyklos bei vietos lygmenimis

Mokyklos nebaigimas – tai sudėtingas, dinamiškas ir daugiaaspektis reiškinys, kurį lemia įvairios asmeninės, socialinės, ekonominės, mokymo bei šeiminės aplinkybės ir kuris labai dažnai būna susijęs su nepalankiomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis. Labai retai sprendimas palikti mokyklą priimamas staiga – paprastai tai būna akivaizdus ilgalaikio nepažangumo ir laipsniškai didėjančio nenoro lankyti mokyklą padarinys.

Jaunuoliai mokyklos nebaigia dėl įvairių priežasčių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju būna labai specifinės. Kai kurie mokyklą palieka susidūrę su asmeninėmis ar šeiminėmis problemomis, kiti – išgyvendami sveikatos ar emocinius sunkumus. Kai kurie jaunuoliai jaučiasi nepatenkinti savo mokyklos reikalais, pavyzdžiui, jei mokymo programa ir mokymo metodai yra nepritaikyti prie moksleivio poreikių, tai gali lemti prastus santykius su mokytojais ar bendraklasiais, toks moksleivis gali tapti patyčių auka, mokyklos klimatas gali tapti nepalankus. Tačiau matyti, kad mokyklos nebaigimo problemoje galima išskirti tam tikras tendencijas, todėl pripažįstama, kad kai kuriems jaunuoliams rizika nebaigti mokyklos yra didesnė. Nebaigti mokyklos paprastai yra labiau linkę nepalankiomis socialinėmis aplinkybėmis gyvenantys vaikai (iš bedarbių šeimų, taip pat tokių šeimų, kurių narių išsilavinimo lygis žemas, vienišų tėvų ar tam tikrus sunkumus išgyvenančių šeimų); labiau pažeidžiamų grupių vaikai (pavyzdžiui, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai arba paauglės motinos); tautinių mažumų arba migrantų šeimų vaikai. Paprastai berniukai dažniau susiduria su šia problema nei mergaitės.

Kadangi reiškinys labai sudėtingas, reikia, kad mokyklos nebaigimo problemos bendromis jėgomis imtųsi ir ją mėgintų spręsti mokykla bei visi kiti susiję veikiantieji asmenys. Mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir skatinant, kad visi mokiniai galėtų sėkmingai mokytis, reikia laikytis visuminio požiūrio į mokyklą. Visi mokyklų veikiantieji asmenys (mokyklų vadovai, mokymo ir ne mokymo personalas, moksleiviai, tėvai ir šeimos) bei išorės švietimo ir ne švietimo srities suinteresuotieji subjektai atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su išsilavinimo stokos problema ir užkertant kelią mokyklos nebaigimui. Visi veikiantieji asmenys turi imtis darnių, kolektyvinių ir bendradarbiavimu grindžiamų veiksmų, pagrįstų tarpdisciplininiu požiūriu ir diferenciacija. Tai yra ekologijos principu pagrįstas požiūris į mokyklą kaip į daugiaaspektę ir interaktyvią sistemą, kuri gali tobulėti ir keistis. Siekiant įgyvendinti pokyčius, į visus mokyklos gyvenimo aspektus reikėtų žvelgti nuosekliai ir suderintai; tai reiškia, kad ir mokant, ir mokantis, ir kasdieniame mokyklos gyvenime reikia atsižvelgti į visų – moksleivių, mokyklos darbuotojų ir bendruomenės – poreikius.