Sklaidos galimybės

Šiame priemonių rinkinyje pateikiama pavyzdžių, kai, vadovaujantis visuminiu požiūriu į mokyklą, pavyko sėkmingai įveikti mokyklos nebaigimo problemą. Visuminį požiūrį į mokyklą plėtojantys pedagogai turėtų suformuluoti nuoseklią strategiją, kuri būtų pritaikyta kiekvienai iš penkių į priemonių rinkinį įtauktų teminių sričių. Šie veiksmingos praktikos pavyzdžiai pateikiami siekiant labiau įkvėpti, o ne siūlant juos atkartoti. Mokyklų vadovai, mokytojai ir kiti suinteresuotieji subjektai, prieš priimdami ir pritaikydami programas bei praktiką, turėtų įsigilinti į savo pačių padėtį ir aplinkybes, taip pat į moksleivių bendruomenės poreikius.   

Toliau pateiktos išsamios strateginio planavimo ir įgyvendinimo gairės yra pritaikomos visuose kontekstuose:

  1. Įtraukti įvairiausius suinteresuotuosius subjektus (visą mokyklos kolektyvą, moksleivius, tėvus ir platesniąją bendruomenę)[i]
  2. Siekti, kad mokykloje būtų įgyvendinamos visų teisės į lygybę, orumą, pagarbą, nediskriminavimą ir dalyvavimą. Turėtų būti užtikrinamos vaikų teisės pareikšti nuomonę ir dalyvauti. Šie aspektai yra labai svarbūs formuojant darnią ir įtraukią mokyklos bendruomenę[ii],[iii],[iv]
  3. Mokyklos ir klasės lygmenimis nustatyti poreikių sritis ir tai, kokios bendruomenės paslaugos galėtų padėti užtikrinti paramą šeimos lygmeniu. Svarbu atrasti geras diagnostikos priemones ir suteikti suinteresuotiesiems subjektams galimybę palaikyti grįžtamąjį ryšį[v],[vi]
  4. Apibrėžti siektinus rezultatus (ir kliūtis), taip pat įvardyti tai, kas gali padėti jų pasiekti.[vii]  Atsižvelgti į patirtį, įgytą susipažinus su veiksmingos praktikos pavyzdžiais. Galima palyginti ir suderinti skirtingus modelius arba panaudoti pasirinktus elementus[viii],[ix]
  5. Užtikrinti, kad pakaktų išteklių (žmogiškųjų ir finansinių).
  6. Dirbti bendradarbiaujant. Tai svarbu ne tik mokyklų vadovams, mokytojams ir kitiems specialistams, bet ir moksleiviams. Bendradarbiauti tiek mokykloje, tiek už jos ribų yra svarbu kuriant vadinamąjį kolektyvinį mokyklos bendruomenės intelektą.[x]
  7. Kelti moksleiviams aukštus lūkesčius ir padėti jų siekti. Stiprinti moksleivių ugdymosi siekius; gilinti ir plėsti jų informuotumą ir gebėjimą naudotis mokymosi visą gyvenimą galimybėmis. Mokytojai į mokymąsi turėtų žvelgti moksleivių akimis. Moksleiviai turėtų patys ugdytis suvokimą apie tai, kaip jiems geriausia mokytis. Labai svarbu pripažinti moksleivių poreikių įvairovę, įskaitant akademinius, kultūrinius bei socialinius ir emocinius aspektus.[xi],[xii]
  8. Remti pajėgumų stiprinimą (profesinis tobulinimasis, galimybės nuolat mokytis). Mokytojai turėtų būti laikomi tais, kurie mokosi visą gyvenimą[xiii],[xiv],[xv]
  9. Rengti gaires, priemones ir pavyzdžius, kurie padėtų įgyvendinti intervencinius veiksmus[xvi]
  10. Stebėti ir vertinti intervencinių veiksmų poveikį, jų įtaką mokyklos nebaigimo prevencijai, ir prireikus imtis tobulinimo veiksmų.[xvii],[xviii],[xix],[xx]
  11. Skirti laiko pokyčiams.[xxi]

[i] Rose, R., „Learning from comparative public policy: a practical guide“, Routledge, London and New York, 2005.

[ii] http://www.unicef.org.uk/UNICEFs-Work/UN-Convention/

[iii] http://www.unicef.org.uk/rights-respecting-schools/about-the-award/child-rights-in-schools/

[iv] Downes, P., „Develop a Framework and Agenda for Students’ Voices in the School System across Europe: From Diametric to Concentric Relational Spaces for Early School Leaving Prevention“, European Journal of Education, Vol. 48, No. 3, 2013, p. 346–362.

[v] Rose, R., 2005.

[vi] http://www.unicef.org.uk/UNICEF’s-Work/UN-Convention/

[vii] Rose, R., 2005.

[viii] Ten pat./p

[ix] Fielding, M., et al., „Factors Influencing the Transfer of Good Practice“, University of Sussex and Demos, UK, 2005.

[x] Seashore Louis, K. et al., „Investigating the Links to Improved Student Learning: Final Report of Research Findings“, University of Minnesota, St. Paul, 2010.

[xi] Hattie, J.A., „Visible Learning: A Synthesis of Over 800 Meta-Analyses Relating to Achievement“, Routledge, London and New York, 2008 (dar žr. http://visible-learning.org/, ištekliai prieinami kinų, nyderlandų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis).

[xii] Wiliam, D. (2009). „An integrative summary of the research literature and implications for a new theory of formative assessment“. In H. L. Andrade & G. J. Cizek (Eds.), „Handbook of formative assessment“. New York, NY: Taylor & Francis (žr. Dylan Wiliam svetainę – joje pateikiama daugiau išteklių apie ugdomąjį vertinimą).

[xiii] Hattie, J.A., 2008.

[xiv] Timperley, H., & Parr, J. (Eds.), „Weaving Evidence, Inquiry and Standards to Build Better Schools“, NZCER Press, Wellington, 2010.

[xv] Kaser, L., Halbert, J., Leadership Mindsets: Innovation and Learning in the Transformation of Schools, Routledge, New York, 2009.

[xvi] Cobb, P., & Jackson, K., „Towards an Empirically Grounded Theory of Action for Improving the Quality of Mathematics Teaching at Scale, Mathematics teacher education and development, Vol.13, No. 1, 2011, p. 6–33.

[xvii] Stufflebeam, D. L. and C. L. S. Coryn, „Evaluation Theory, Models, and Applications“, Jossey-Bass, San Francisco, 2014.

[xviii] Bryk, A. S., Gomez, L. M., Grunow, A., & LeMahieu, P. G., „Learning to Improve: How America’s Schools Can Get Better at Getting Better“, Harvard Education Press, Cambridge, MA, 2015.

[xix] Guskey, T. R., & Yoon, K. S., „What Works in Professional Development?“, Phi Delta Kappan, Vol. 90, No. 7, 2009, p. 495–500.

[xx] Europos Komisija, EACEA, „Eurydice“, Švietimo kokybės užtikrinimas. Politika ir požiūriai į mokyklų vertinimą Europoje“, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2015.

[xxi] Borman, G. D., Hewes, G. M., Overman, L. T., & Brown, S., „Comprehensive School Rreform and Achievement: A meta-analysis“, Review of Educational Research, Vol. 73, No. 2, 2003, p. 125–230.