Prioritetinės intervencijos švietimo srityse programa (programa TEIP)

Pagrindinis Portugalijos programos TEIP tikslas – mokyklose, kurios yra nepalankiose vietovėse ir kuriose mokosi socialinės atskirties riziką patiriančių vaikų, skatinti įtrauktį į mokymo sistemą. Rengiami specialūs padėties gerinimo veiksmų planai, jais skatinama kiekvienoje mokyklų grupėje įgyvendinti padėties gerinimo priemonių ciklą.

Prioritetinės intervencijos švietimo srityse programą pradėta įgyvendinti 1996 m. siekiant visų pirma skatinti mokyklose, kurios yra nepalankiose vietovėse ir kuriose mokosi socialinės atskirties riziką patiriančių vaikų, įtrauktį į mokymo sistemą. Nuo 2006 m. programa buvo įgyvendinama antrą kartą, o jos tikslai buvo sumažinti mokyklos nebaigimo atvejų skaičių bei skatinti sėkmingą mokymąsi. 2012 m. šią programą imtasi įgyvendinti trečią kartą, norint dar veiksmingiau siekti antrosios programos tikslų, o daugiausia dėmesio skirta mokymosi rezultatų kokybei.

Šiuo metu programoje dalyvauja 137-ios mokyklų grupės, jos sudaro 17 proc. visų Portugalijos mokyklų grupių. Visos šios mokyklos raginamos remdamosi mokyklos ir mokyklos valdymo įstaigos susitarimu parengti specialius padėties gerinimo veiksmų planus dėl priemonių, tikslų, vertinimo ir papildomų išteklių.

Specialus padėties gerinimo veiksmų planas apima keturias sritis: 1) pagalbą mokymuisi gerinti; 2) mokyklų grupės taikomų priemonių valdymą ir organizavimą; 3) mokyklos nebaigimo, pamokų nelankymo ir nedrausmingumo prevenciją; 4) mokyklos, šeimų ir bendruomenės ryšius.

Mokyklos gali kurti šioms keturioms išvardytoms sritims skirtas strategines priemones, tačiau tai nereiškia, kad jos privalo įtraukti visas tas priemones į specialų padėties gerinimo veiksmų planą. Programos metodikos tikslas – skatinti kiekvienos grupės mokyklose pradėti padėties gerinimo priemonių įgyvendinimo ciklą. Padėties gerinimo priemonių ciklo metu turėtų būti renkami susiję duomenys, kad mokykla galėtų nustatyti problemas ir opiausius klausimus ir remdamasi tikslais parengti strategijas. Strateginiai veiksmai – tai įvairių tikslų, rodiklių, stebėsenos ir savęs vertinimo aspektų nustatymo procesas. Paskui, apsvarsčiusios procesą ir rezultatus, mokyklų grupės nusprendžia, ar reikalingi strateginių veiksmų pakeitimai.

Dauguma sunkumų, kuriuose mokyklų grupės patyrė vykstant planavimo procesui, susiję su prioritetų nustatymo problemomis. Nurodyti opiausius klausimus lengva, tačiau jei mokyklų grupė neturi bendros vizijos, parengti strateginį planą sunku. Taigi labai svarbu atrinkti vadovus ir užtikrinti jų nuolatinį profesinį tobulėjimą. Vadovai yra atsakingi už bendros vizijos ir bendrų tikslų propagavimą mokyklos bendruomenėje. Labai svarbu skatinti mokyklose vadovautis bendra vizija, kad mokytojai galėtų įgyti praktinės ryšių palaikymo patirties ir išmoktų dirbti grupėse su kitais specialistais ir platesnės bendruomenės suinteresuotaisiais subjektais.

Į programą TEIP įtrauktos mokyklų grupės privalo kasmet Generaliniam švietimo direktoratui pateikti pirmojo pusmečio ataskaitą ir baigiamąją ataskaitą. Pirmojo pusmečio ataskaitoje pateikiami aktualūs šio pusmečio duomenys, iki to laiko pasiektų rezultatų stebėsenos duomenys ir informacija apie galimus veiksmų pakeitimus atsižvelgiant į poreikius. Baigiamoji ataskaita – svarbi priemonė, į ją atsižvelgiama mokyklų grupės lygmeniu atliekant analizę ir priimant sprendimus, tačiau ji taip pat labai svarbi nacionaliniu lygmeniu vertinant visą programą. Taikant šią priemonę nuodugniai analizuojami kelių programos sričių rezultatai, įvertinami pasiekti tikslai, rezultatai ir susiję procesai, taip pat įvertinamos nesėkmės atvejai ir padėties gerinimo priemonės.  

Įgyvendinti programą padedama rengiant nacionalinio lygmens atstovų posėdžius, taip pat Generalinio švietimo direktorato, mokyklų grupės, vietos tinklo ir ugdymo ekspertų tinklų atstovų posėdžius.