PROJEKTAS „LANKSTUS PAGRINDINIS UGDYMAS“ (JOPO)

Suomija kuria naujoviškus mokymo metodus ir procedūras, kuriuos taikant tenkinami individualūs poreikiai – tai daroma per veikla grindžiamą mokymąsi, mokymą nedidelėmis grupėmis, mokymąsi darbo vietoje, taip pat sukuriant įvairią mokymosi aplinką, kad mokyklos nebaigtų kuo mažiau mokinių.

„Lankstus pagrindinis ugdymas“ (JOPO®) – Suomijos Švietimo ministerijos 2006 m. pradėtas įgyvendinti projektas. Jo tikslas – sukurti naujų mokymo metodų ir procedūrų, kurie padėtų mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Šiais naujais metodais tenkinami individualūs poreikiai – tai daroma organizuojant veikla grindžiamą mokymąsi, mokymą nedidelėmis grupėmis, mokymąsi darbo vietoje, taip pat sukuriant įvairią mokymosi aplinką. Įgyvendinant JOPO veiklą (bendradarbiaujama su įvairių profesijų atstovais, vykdoma ankstyvoji intervencija ir stiprinamas mokyklos darbuotojų bei šeimos narių bendradarbiavimas) mokiniams padedama baigti mokyklą ir siekti mokytis toliau. Projektas JOPO skirtas 7–9 klasių (13–15 metų amžiaus) mokiniams. 2013 m. šiame projekte dalyvavo apie 1 800 mokinių.

Projekto JOPO veikla vyksta nedidelėmis grupėmis, joms vadovauja mokytojas ir dar vienas specialistas. Paprastai mokytojai būna įgiję specialų išsilavinimą švietimo srityje, o jų darbo partneriai dažniausiai yra su jaunimu dirbantys asmenys, jaunimo vadovai, bendruomenės pedagogai ar specialiųjų poreikių turinčių asmenų padėjėjai. Pagrindinės veiklos formos yra mokymas nedidelėmis grupėmis ir individualus orientavimas, mokymasis darbo vietoje, o įprastose mokinių grupėse gali būti mokoma kitų dalykų. Kita veikla gali būti mokyklos organizuojamos stovyklos ir įvairios ekskursijos siekiant ugdyti komandos ir bendruomeniškumo dvasią. Be to, mokiniai mokosi pagal specialiai jiems pritaikytas mokymosi formas ir lanko specialius jiems skirtus kursus.

Visų pirma JOPO grupėse taikomi veikimu grindžiami mokymosi metodai – taikant šiuos metodus pirmumas teikiamas klausinėjimu ir bendradarbiavimu grindžiamam mokymuisi bei mokymuisi pagal projektą, o ne mokytojo vadovaujamam mokymuisi. Pagal projektą JOPO vietoj į dalyką orientuoto mokymosi vyksta teminis mokymasis, o pamokų laikas išnaudojamas labiau atsižvelgiant į poreikius ir aplinkybes. Įvairiose grupėse akcentuojami šiek tiek skirtingi dalykai. Vienose grupėse daugiau dėmesio skiriama mokymuisi pagal specialiųjų poreikių tipą ir asmeniniam mokymuisi, kitose – mokymuisi darbo vietoje. Kai kurių grupių veikla visų pirma grindžiama mokymusi atsižvelgiant į mokinių stipriąsias savybes ir pomėgius – taip stiprinamas jų užtikrintumo jausmas, didinamas pasitikėjimas savimi ir skatinama orientuotis į ateitį. Visose grupėse daugiausia laiko skiriama pagrindinei ugdymo užduočiai, t. y. įgyti pagrindinių gyvenimo įgūdžių (valdyti laiką, dirbti grupėje) ir išmokti tinkamo socialinio elgesio, taigi mažiau laiko lieka tikrajam mokymui.

Dažniausios priežastys, kodėl pradedama lankyti projekto JOPO grupę, – motyvacijos stoka, poreikis mokytis mažoje grupėje ir prasti mokymosi rezultatai. Projekto JOPO grupėse besimokančių mokinių šeimos padėtis ir gyvenimo sąlygos yra sudėtingesnės nei vidutinės ir tai pasireiškia psichosocialinėmis problemomis ir nesaugumu, be to, vaikų iš šeimų, kuriose yra tik vienas iš tėvų, dalis šiose grupėse yra didesnė už vidutinę.

Projekto JOPO veikla veiksminga. Palyginti su pradine padėtimi, beveik 90 proc. mokinių padėtis pagerėjo. Kalbant apie mokinius, kurių padėtis nepagerėjo, pagrindinė priežastis, kodėl net ir lankant projekto JOPO grupę nepavyko tęsti mokymosi, – tai itin sudėtinga šeimos padėtis ir gyvenimo aplinkybės. Geriausių rezultatų įgyvendinant projektą JOPO pasiekta šiose srityse: užtikrinant, kad mokiniai gautų mokyklos baigimo pažymėjimą, mažinant pamokų nelankymo mastą ir didinant motyvaciją mokytis.

Didžiausias poveikis mokinių padėčiai padarytas dirbant nedidelėmis grupėmis ir teikiant asmeninę ir orientavimo pagalbą. Kitos veiksmingos veiklos rūšys – mokymasis darbo vietoje, neatidėliotina intervencija sprendžiant nelankymo problemą, taip pat mokyklos darbuotojų bei šeimos narių bendradarbiavimo stiprinimas. Iš esmės skirtumai, susiję su įvairių JOPO procedūrų taikymu, buvo nedideli ir iš rezultatų matyti, kad kiekvienam mokiniui padarytas skirtingas poveikis; kitaip tariant, mokymo JOPO grupėse sėkmę labiau lemia mokinio patirtis ir gyvenimo aplinkybės, o ne tai, kokie veiklos modeliai taikomi. Taigi vieniems mokiniams tam tikras metodas gali tikti, o kitiems – ne. Nevienodą gaunamą naudą lemia tai, kokiu mastu mokinys dalyvauja netradicinėje veikloje, konkrečiai – mokosi darbo vietoje ir vyksta į mokyklos organizuojamas stovyklas. Mokiniai, patyrę didžiausią mokymosi JOPO grupėse naudą, šioje veikloje dalyvavo keliomis dienomis ilgiau nei mokiniai, kuriems šis projektas buvo mažiausiai naudingas.

Projekto JOPO veikla kaip nuolatinė veikla patvirtinta Pagrindinio ugdymo įstatymu ir vyriausybės nutarimu.