INCLUD-ED dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai

Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai (angl. Dialogic Literary Gatherings) – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, aprašytų mokslinių tyrimų projekte INCLUD-ED. Šis metodas taikomas siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą įvairiomis sąlygomis visame pasaulyje. Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai – dialogo forma organizuojama skaitymo veikla, kai vadovaujamasi dviem principais: skaitoma klasikinės literatūros knyga (pvz., „Romeo ir Džiuljeta“, „Odisėja“, „Don Kichotas“), o paskui pagal dialogu grindžiamą mokymosi metodiką aptariama jos prasmė, atliekama teksto interpretacija ir išsakoma nuomonė. Šioje veikloje gali dalyvauti vaikai ir jų šeimos nariai. Šis pavyzdys padeda suprasti dialogu grindžiamų literatūros kūrinių aptarimų esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Tai yra viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „INCLUD-ED. Europos įtraukties ir socialinės sanglaudos švietimo srityje strategijos“ (Europos Komisija, 6-oji bendroji programa, 2006–2011 m.). Vykstant projektui INCLUD-ED buvo nagrinėjamos švietimo strategijos, kuriomis padedama įveikti nelygybę ir skatinama socialinė sanglauda, taip pat strategijos, kurios lemia socialinę atskirtį, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. Sėkmingas mokymo iniciatyvas, padedančias mokyti rizikos grupėms priklausančius mokinius, sudaro universalios dalys, kurios, kaip buvo įrodyta, gali būti perkeliamos ir įgyvendinamos labai skirtingomis sąlygomis, todėl lemia sėkmingą mokymą. Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai rengiami siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą įvairiomis sąlygomis visame pasaulyje.

Skaitymo svarba visuomenėje – akivaizdi. Kadangi skaitymas yra vienas pagrindinių gebėjimų, būtinų norint toliau mokytis, reikiamų skaitymo įgūdžių neįgiję mokiniai neišvengiamai patirs rimtų sunkumų mokydamiesi kitų dalykų. Kita vertus, jei skaitymo įgūdžiai geri, lengviau mokytis kitų mokymo programos dalykų, o kalbant bendriau – mažėja pavojus kartoti kursą arba nebaigti vidurinės mokyklos. Kitaip tariant, skaitymo sunkumai sietini su aukštesniais prastų mokymosi rezultatų, segregacijos, mokyklos nebaigimo ir nelygybės švietimo srityje rodikliais. Visų pirma tai turi įtakos įvairioms mažumoms, kaip antai mokiniams imigrantams arba romų kilmės mokiniams, kurie dažnai patiria segregaciją vykstant oficialioms ir neoficialioms procedūroms, įvairiomis mokyklinio ugdymo aplinkybėmis, taip pat mokykloje, kurioje jie jau mokosi.

Kaip matyti iš mokymosi mokslų srityje surinktų duomenų, konkrečiai – susijusių su skaitymu, rengiant dialogu grindžiamus literatūros kūrinių aptarimus, t. y. laikantis dialogu grindžiamo požiūrio į mokymąsi, užtikrinamas aktyvesnis ir kokybiškesnis visų mokinių tarpusavio bendravimas. Pagal dialogu grindžiamo mokymosi teoriją besimokantys asmenys, dalyvaudami asmeninių ir socialinių pokyčių procesuose per nešališką dialogą, kuriuo pripažįstamas kiekvieno asmens kultūrinis intelektas ir juo remiamasi, pasiekia aukštą dalyko žinių lygį. Dialogu grindžiamu mokymusi siekiama pokyčių, stiprinamas dialogo, kaip priemonės, vaidmuo; šis metodas grindžiamas solidarumu, padeda ugdyti supratimą, taip pat juo propaguojamas įvairios asmenų kilmės lygiavertiškumas.

Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai gali būti rengiami kaip atskira veikla, tačiau šis metodas mokyklose taip pat įgyvendinamas kaip „besimokančių bendruomenių“ veikla kartu su kitomis sėkmingomis mokymo iniciatyvomis, kaip antai interaktyvių grupių arba šeimos švietimo iniciatyvomis. „Besimokančios bendruomenės“ – projektas, grindžiamas visos mokyklos intervencija per įvairias sėkmingas mokymo iniciatyvas siekiant išspręsti mokyklos nebaigimo problemą ir pagerinti mokymosi rezultatus bei socialinę sanglaudą. Remdamosi šiose mokyklose pasiektais teigiamais pokyčiais Europos Komisija ir Europos Taryba rekomendavo šį mokyklų kaip „besimokančių bendruomenių“ metodą taikyti kaip vieną iš metodų, padedančių mažinti mokyklos nebaigimo mastą ir gerinti mokymosi rezultatus.

Sėkmingos mokymo iniciatyvos buvo pristatytos dviejose tarptautinėse Europos Parlamente (Briuselyje) surengtose konferencijose, taigi taikant šį metodą ne vienam tūkstančiui mokinių įvairiose Europos šalyse pavyko pasiekti geresnių mokymosi rezultatų ir atsirado daugiau galimybių sėkmingai tęsti mokymąsi. Būtent dėl šio projekto socialinio ir politinio poveikio Europos Komisija jį įtraukė į 10-ies Europos mokslinių tyrimų projektų, kuriais padarytas didžiausias poveikis, sąrašą. INCLUD-ED – vienintelis į šį sąrašą įtrauktas socialinių ir ekonomikos mokslų ir humanitarinių mokslų projektas.