4. Tėvų įtraukimas

Didžiausią tiesioginį ir ilgalaikį poveikį vaikų mokymuisi ir raidai turi tėvai ir šeima.  Būdami pirmieji ugdytojai, jie atlieka itin svarbų vaidmenį savo vaikų ugdymo procese. Vaiko kognityvinei, socialinei ir emocinei raidai labai svarbi stimuliuojanti ir mokytis skatinanti namų aplinka, taip pat tėvų įsitraukimas į mokyklinę veiklą. Teigiamą ilgalaikį poveikį vaikų motyvacijai mokytis, jų dėmesiui, elgesiui ir akademiniams pasiekimams nuo ankstyvos vaikystės daro žaidimai su vaikais, knygų skaitymas, pagalba ruošiant namų darbus, mokykloje praleistos dienos aptarimas, dalyvavimas tėvų ir mokytojų susitikimuose ir kitoje mokyklos veikloje. Tėvų lūkesčiai vaikų akademinių pasiekimų atžvilgiu taip pat yra labai svarbūs ugdant vaiko mokymosi įgūdžius. Todėl, kad vaikų ir jaunuolių raidos procesas vyktų sklandžiau, labai svarbu megzti šeimos ir mokyklos partnerystės ryšius ir tėvus, kaip mokymosi partnerius, įtraukti dar ankstyvoje vaikystėje.

Rodyti daugiau

Naršyti pagal žemesnio lygmens vietovę ( Naršyti visose vietovėse )

Ištekliai ( Naršyti po visus išteklius )

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu išteklių puslapių turinys prieinamas tik anglų kalba.

BENDRUOMENIŲ MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ CENTRAI

NESET – Švietimo ir mokymo socialinių aspektų ekspertų tinklas (angl. Network of Experts on Social Aspects of Education) skelbia ataskaitas, skirtas politikos formuotojams ir vykdytojams, suinteresuotiems visoje Europos Sąjungoje skatinti teisingumą ir įtrauktį švietimo ir mokymo srityje. Šiuo dokumentu siekiama išnagrinėti bendruomenių mokymosi visą gyvenimą centrų kūrimo ES valstybėse narėse strategijas. Jame aptariami su šių centrų kūrimo nauda ir pranašumais susiję duomenys ir moksliniai tyrimai, taip pat aiškinamasi, kokios kliūtys ir sunkumai trukdo kurti šiuos centrus ir jiems veiksmingai veikti. Ataskaitoje daroma išvada, kad bendruomenių mokymosi visą gyvenimą centruose gali būti vienu metu pasiekiama įvairių pagrindinių mokymosi visą gyvenimą tikslų, kaip antai tikslų, susijusių su aktyviu pilietiškumu, socialine sanglauda / įtrauktimi, asmeninių ir visuomeninių siekių įgyvendinimu, kultūrų dialogu, taip pat užimtumo galimybėmis.

Sritys: 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

INCLUD-ED dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai

Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai (angl. Dialogic Literary Gatherings) – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, aprašytų mokslinių tyrimų projekte INCLUD-ED. Šis metodas taikomas siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą įvairiomis sąlygomis visame pasaulyje. Dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai – dialogo forma organizuojama skaitymo veikla, kai vadovaujamasi dviem principais: skaitoma klasikinės literatūros knyga (pvz., „Romeo ir Džiuljeta“, „Odisėja“, „Don Kichotas“), o paskui pagal dialogu grindžiamą mokymosi metodiką aptariama jos prasmė, atliekama teksto interpretacija ir išsakoma nuomonė. Šioje veikloje gali dalyvauti vaikai ir jų šeimos nariai. Šis pavyzdys padeda suprasti dialogu grindžiamų literatūros kūrinių aptarimų esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

INCLUD-ED INTERAKTYVIOS GRUPĖS

Interaktyvios grupės – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą INCLUD-ED. Vykstant projektui INCLUD-ED buvo nagrinėjamos švietimo strategijos, kuriomis padedama panaikinti nelygybę ir skatinama socialinė sanglauda, taip pat strategijos, kurios lemia socialinę atskirtį; ypatingas dėmesys skirtas pažeidžiamoms ir marginalizuotoms grupėms. Interaktyvių grupių metodas taikomas įvairiomis sąlygomis siekiant pagerinti vaikų ir jaunuolių mokymą. Taikant šį metodą klasės mokiniai suskirstomi į nedideles mišrias grupes ir kiekvienai iš jų padeda suaugęs asmuo. Kiekvieną grupę sudaro 4–5 mokiniai; šios grupės yra mišrios gebėjimų lygio, lyties, kultūros, kalbos ir etninės kilmės požiūriu. Šis pavyzdys padeda suprasti interaktyvių grupių esmę ir šio metodo taikymo rezultatus.

Sritys: 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

INCLUD-ED ŠEIMOS ŠVIETIMAS

Šeimos švietimas – viena iš sėkmingų mokymo iniciatyvų, nustatytų įgyvendinant mokslinių tyrimų projektą „INCLUD-ED. Europos įtraukties ir socialinės sanglaudos švietimo srityje strategijos“ (Europos Komisija, 6-oji bendroji programa, 2006–2011 m.).

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

INCLUD-ED. KNYGA APIE SĖKMINGAS MOKYMO INICIATYVAS

Šioje monografijoje nagrinėjamos ir aprašomos sėkmingos mokymo iniciatyvos, ypač daug dėmesio skiriant pažeidžiamoms grupėms. Pateikiama konkrečių duomenų, iš kurių matyti sėkmingi mokymosi rezultatai, taip pat vaikų, mokytojų ir šeimų atsiliepimų apie šių rezultatų poveikį. Be to, nagrinėjamas šių vaikų mokymosi rezultatų ir jų įtraukties į įvairias visuomenės gyvenimo sritis arba atskirties nuo jų ryšys. Monografijoje aprašomi sėkmę lemiantys veiksmai, nustatyti įgyvendinant projektą INCLUD-ED, – pateikiama ir palyginamų duomenų, ir patikimų teorinių žinių, ir informacijos apie šios veiklos raidą. Štai keletas šių iniciatyvų pavyzdžių: interaktyvios grupės, prailgintas mokymosi laikas, namų darbų klubai, popamokinis mokymas bibliotekose, švietėjiškas šeimos ir bendruomenės dalyvavimas, šeimos švietimas arba dialogu grindžiami literatūros kūrinių aptarimai. Visos šios iniciatyvos apibūdinamos kaip sėkminga mokymo veikla; tai reiškia, kad ji padeda užtikrinti efektyvumą ir lygybę. Galiausiai vadove pateikiama politinių ir praktinių rekomendacijų ir jos aptariamos.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

Nordic Projects to Combat School Dropout

The aim of the report Nordic Projects to Combat School Dropout is to improve and inspire new initiatives for young people, and to create enriching contacts between actors and organisations in the Nordic region.
The Nordic Web Resource on Dropout from Upper Secondary Education was a project commissioned by the Nordic Council of Ministers and run by the Nordic Welfare Centre between 2012 and 2015. The aim of the project was to compile good examples of initiatives aimed at increasing the proportion of young people in the Nordic region who complete upper secondary education.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 1.4. Bendradarbiavimas švietimo sistemų viduje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai; 5.3. Partnerystė. Darbdaviai ir verslo įmonės; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: EN

Šalis: Danija; Islandija; Norvegija; Suomija; Švedija

TĖVŲ DALYVAVIMAS VYKDANT MOKYKLOS NEBAIGIMO PREVENCIJĄ

Ši ataskaita parengta kaip informacijos šaltinis, kuriuo galėtų remtis 10 projekte „URBACT - PREVENT“ dalyvaujančių miestų savivaldybių ir visos kitos Europos miestų savivaldybės, vietos valdžios institucijos bei mokyklos rengdamos trumpalaikius ir vidutinės trukmės strateginius planus, susijusius su tėvų dalyvavimu švietimo sistemoje vykdant mokyklos nebaigimo prevenciją. Ši apžvalga grindžiama su mokyklos nebaigimu ir socialine įtrauktimi susijusių Europos Komisijos ir Tarybos dokumentų analize, 10-ies projekte „URBACT - PREVENT“ dalyvaujančių savivaldybių dialogu ir vykstančiu konsultacijų procesu. Be to, joje nagrinėjami su šia sritimi susiję tarptautiniai moksliniai tyrimai. Projektas PREVENT finansuojamas ES programos URBACT lėšomis.

Sritys: 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija

VADOVAS ROMŲ MOKYKLŲ TARPININKAMS

Europos Tarybos parengtas „Vadovas romų mokyklų tarpininkams (padėjėjams)“ visų pirma skirtas visų kategorijų darbuotojams iš romų bendruomenės, kurie, dirbdami savo darbą, stengiasi pagerinti romų vaikų mokymosi sąlygas. Šiame vadove darbuotojams siūloma daug įvairių priemonių ir pateikiama praktinių rekomendacijų, kurias būtų galima pritaikyti prie skirtingų sąlygų. Jame aptariama, kokių savybių turėtų turėti mokyklų tarpininkai ir padėjėjai ir koks jų vaidmuo padedant mokyklai palaikyti tarpusavio ryšius su romų bendruomene (-ėmis), o mokytojams ir kitiems mokyklos darbuotojams – su romų vaikų šeimomis. Taigi šio vadovo medžiaga parengta siekiant padėti romų mokyklų tarpininkams ir padėjėjams pasiekti geresnių darbo rezultatų ir sušvelninti bet kokio nepageidaujamo poveikio pasekmes – jame aprašoma sisteminga kasdienė veikla ir atkreipiamas dėmesys į tarpininkavimo aspektus, kuriais praktikoje dažnai nepasinaudojama.

Sritys: 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 4.1. Komunikavimas ir informavimas

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Ziemeļmaķedonija; Čekijos Respublika; Švedija