Tam, kad mokyklos pajėgtų tinkamai spręsti sudėtingus uždavinius, pavyzdžiui, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, reikia, kad nuo laikinų ir pavienių priemonių būtų pereita prie strateginio visuminio požiūrio į mokyklą. Laikantis visuminio požiūrio, į mokyklą turi būti žvelgiama kaip į bendradarbiavimui palankią mokymosi aplinką. Visa mokyklos bendruomenė (mokyklų vadovai, mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai, tėvai bei šeimos) kartu su išorės suinteresuotaisiais subjektais privalo padėti visiems moksleiviams kuo geriau išsiugdyti turimus gebėjimus.
Laikydamiesi visuminio požiūrio į mokyklą, visi suinteresuotieji subjektai siekia kelti mokymo ir mokymosi kokybę ir standartus. Padėti moksleiviams išnaudoti savo nepakartojamą potencialą turi būti siekiama nuosekliai ir sistemiškai visais mokyklos gyvenimo matmenimis, kurie yra tokie: etosas ir aplinka; mokymo programa; mokymas, mokymasis ir vertinimas; ryšiai su bendruomene bei kitais išorės subjektais ir t. t. Visi mokyklos bendruomenės nariai turi turėti bendrą viziją – kurti įtraukią ir į moksleivį orientuotą švietimo sistemą ir kartu tobulinti mokyklą. Ypač didelę reikšmę turi geras planavimas, stebėsena ir mokykloje vykstančių procesų bei taikomos praktikos analizė ir veiksmingas mokymosi proceso vertinimas.
Veiksmingas vadovavimas ir valdymas yra būtini skatinant darnesnę, labiau bendradarbiavimu grindžiamą mokyklos kultūrą ir etosą bei užtikrinant glaudų bendradarbiavimą su bendruomene. Svarbus vaidmuo tenka mokyklų vadovams. Labai svarbu tinkamai pasirinkti jų įdarbinimo, profesinio tobulinimosi ir paramos strategijas. Profesinio tobulinimosi programose, kuriomis siekiama išugdyti ambicingus ir autoritetingus mokyklų vadovus, turėtų būti pabrėžiama bendradarbiavimu grindžiamų metodų svarba ir šeimų bei bendruomenių, kaip mokyklos žinių ir informacijos šaltinių, reikšmė.
Net ir labiau centralizuotų mokyklų sistemų atveju svarbu mokykloms suteikti daugiau lankstumo ir savarankiškumo. Mokyklų darbuotojai geriausiai geba nustatyti konkrečius, neretai sudėtingus savo moksleivių poreikius ir į juos reaguoti, taip pat parinkti tinkamus mokymo metodus ir mokymo programos įgyvendinimo būdus.
Visuminio požiūrio į mokyklą taikymo pavyzdys. Airija
Airijos Švietimo ir įgūdžių ugdymo departamentas visuminio požiūrio į mokyklą taikymą skatina įvairiomis iniciatyvomis. Jomis siekiama sukurti bendromis vertybėmis ir vizija grindžiamą organizacijos kultūrą, suformuoti tarpdisciplininį požiūrį, kuris leistų geriau atsižvelgti į mokinių poreikius, ir paskatinti suinteresuotųjų subjektų įtraukimą į kolektyvinę ir individualią veiklą. Šios iniciatyvos dažniausiai kuriamos ir įgyvendinamos kartu su kitais valdžios sektoriais ir bendradarbiaujant su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais.
Kalbinis ir matematinis raštingumas. Nacionalinė kalbinio ir matematinio raštingumo strategija
Patyčios. Patyčių prevencijos procedūros mokykloje
Elgesys. Elgesio etikos gairės
0–24 metų vaikų ir jaunuolių gerovė. Nacionalinės politikos gairės „Geresni rezultatai – šviesesnė ateitis“
Socialinė įtrauktis. Lygių galimybių užtikrinimo iniciatyva (DEIS)
Daugiau informacijos:
Europos Komisija, „Visuminis požiūris į mokyklą siekiant sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Politikos gairės“, Europos Komisija, Briuselis, 2015.
Public Health England and Children and Young People’s Mental Health Coalition, „Promoting children and young people’s emotional health and wellbeing: A whole school and college approach“, PHE Publications, United Kingdom, 2015.
Papildoma literatūra:
EBPO, „Lyderystės mokykloje stiprinimas“, I tomas: Politika ir praktika, EBPO, Paryžius, 2008.
EBPO, „Lyderystės mokykloje stiprinimas“, Priemonių rinkinys, EBPO, Paryžius, 2008.
SYNEVA – Quality Assurance through Synergy of Internal and External Evaluation of Schools
