1. Mokyklų valdymas

Tam, kad mokyklos pajėgtų tinkamai spręsti sudėtingus uždavinius, pavyzdžiui, mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, reikia, kad nuo laikinų ir pavienių priemonių būtų pereita prie strateginio visuminio požiūrio į mokyklą. Laikantis visuminio požiūrio, į mokyklą turi būti žvelgiama kaip į bendradarbiavimui palankią mokymosi aplinką. Visa mokyklos bendruomenė (mokyklų vadovai, mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai, tėvai bei šeimos) kartu su išorės suinteresuotaisiais subjektais privalo padėti visiems moksleiviams kuo geriau išsiugdyti turimus gebėjimus.

Rodyti daugiau

Naršyti pagal žemesnio lygmens vietovę ( Naršyti visose vietovėse )

Ištekliai ( Naršyti po visus išteklius )

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu išteklių puslapių turinys prieinamas tik anglų kalba.

Danish Production Schools

The Danish Production schools were created in the 1980s with the aim of combating youth unemployment. Production Schools offer alternative education opportunities to improve labour market integration. The fundamental aim of this type of school is to create a practical learning environment to support young people to complete and earn qualifications in general and vocational upper secondary education and/or maintain a job. The students are offered the opportunity to develop professional, social and personal skills through counselling, participation in practical work experience and production in different workshops ranging from areas such as metalwork, carpentry and textile work in theatre, media and music-based workshops. The focus is on social, personal and physical skills which are complemented by more formal knowledge and skills. Learning processes are organised through workshops and classroom teaching, but every young person is free to organise an individual course where they may challenge themselves and build their confidence.
The most significant challenge for production schools is to prepare and motivate “non-academic” students for the ordinary school system. The last legislative change in 2006focused the aims of Production Schools so that its most important task has been to build a bridge to vocational education and training through relevant practical and academic qualifications. In 2009, there were over 6,000 students in production schools. The student capacity at each school can vary from 20-25 to over 200. Generally speaking the schools are small, with half of the schools accepting fewer than 50 students. Today there are 78 Production Schools in Denmark.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 3. Parama moksleiviams

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka

Kalba: EN

Šalis: Danija

Europos kovos su patyčiomis mokymosi ir laisvalaikio aplinkoje tinklas (ENABLE)

Šiuo projektu siekiama remti vienuolikmečių–keturiolikmečių socialinių emocinių mokymosi įgūdžių (angl. SEL) ugdymą, taip pat skatinti tarpusavio pagalbą, siekiant kovoti su patyčiomis ir mažinti jų mastą. Vykdant programas SEL gerinami mokinių socialiniai, emociniai ir akademiniai įgūdžiai – ugdomas visuomeniškesnis socialinis elgesys ir teigiamas požiūris į save ir kitus, taip pat mažinama emocinė įtampa. Taikant tarpusavio pagalbos sistemas sumažėja neigiamas patyčių poveikis aukoms ir jos išdrįsta apie tai pranešti. Šios sistemos pagrįstos visos mokyklos lygmens požiūriu, siejamu su jaunimu, darbuotojais, tėvais ir platesne bendruomene. Taigi šia programa siekiama paneigti požiūrį, kad patyčios yra susijusios tik su dviem asmenimis – auka ir priekabiautoju. Užuot laikiusis šio požiūrio, vertinama mokyklai ar laisvalaikio aplinkai būdinga socialinė ir grupių kaita, siekiant išnagrinėti įvairius patyčias skatinančius veiksnius. Tinklas ENABLE kiekvienoje dalyvaujančiojoje šalyje parengė po atstovų komandą, kuri gali teikti informaciją ir konsultacijas bet kuriai įgyvendinti programą norinčiai mokyklai ar organizacijai.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 3.1. Moksleivių gerovė; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Belgija; Danija; Graikija; Jungtinė Karalystė; Kroatija; Rumunija

Prevencinė atsparumo stiprinimo priemonė - UPRIGHT

Pasaulyje daugėjant jaunų žmonių psichikos sveikatos problemų, projektu UPRIGHT siekiama ugdyti gerai fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti reikalingus įgūdžius. Šis projektas įgyvendinamas mokyklose ir į jį įsitraukia jaunesnieji paaugliai, jų artimieji bei projekte dalyvaujančių mokyklų darbuotojai.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 4.4. Šeimų mokymasis

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; GA; HR; HU; IS; IT; LT; LV; MK; MT; NL; NO; PL; PT; RO; SK; SL; SR; SV; TR

Šalis: Danija; Islandija; Ispanija; Italija; Lenkija; Norvegija

VADOVAVIMO MOKYKLAI PRIEMONIŲ RINKINYS

Vadovavimo mokykloms Europos politikos tinklas (EPNoSL) sukūrė priemonę, kurios paskirtis – padėti apgalvoti ir nustatyti sunkumus ir prioritetines sritis, kuriose reikia įgyvendinti politikos priemones siekiant padėti mokyklų vadovams puoselėti teisingumą ir mokymąsi. Ši priemonė skirta politikos formuotojams, mokyklų vadovams, mokyklos veikloje dalyvaujantiems subjektams, tyrėjams ir vadovų rengimo įstaigoms. Vadovavimo mokyklai priemonių rinkinio tikslas – padėti išnagrinėti įvairių vadovavimo mokyklai politikos priemonių ir programų tarpusavio sąveiką ir įtaką mokyklos vadovų ir jų vadovaujamų mokyklų gebėjimui veiksmingai ir atkakliai spręsti mokykloje kylančius su teisingumu ir mokymusi susijusius uždavinius. Šį rinkinį sudaro naudinga medžiaga įvairiais klausimais, filmai, atvejų tyrimai ir priemonių rinkiniai, susiję su įvairiais vadovavimo mokyklai aspektais.

Sritis: 1. Mokyklų valdymas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 1.4. Bendradarbiavimas švietimo sistemų viduje

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Airija; Albanija; Austrija; Belgija; Bulgarija; Danija; Estija; Graikija; Islandija; Ispanija; Italija; Jungtinė Karalystė; Kipras; Kroatija; Latvija; Lenkija; Lietuva; Liuksemburgas; Malta; Norvegija; Olandija; Portugalija; Prancūzija; Rumunija; Serbija; Slovakija; Slovėnija; Suomija; Turkija; Vengrija; Vokietija; Čekijos Respublika; Šiaurės Makedonija; Švedija

Šiaurės šalių projektai, skirti kovai su mokyklos nebaigimu

Ataskaitos „Šiaurės šalių projektai, skirti kovai su mokyklos nebaigimu“ tikslas – patobulinti jaunuoliams skirtas iniciatyvas ir įkvėpti imtis naujų iniciatyvų, taip pat padėti Šiaurės šalių regiono veiklos vykdytojams ir organizacijoms užmegzti naudingus ryšius.
Projektą „Šiaurės ministrų tarybos interneto duomenys apie vidurinio ugdymo programos nebaigusių asmenų skaičių“ (angl. „Nordic Web Resource on Dropout from Upper Secondary Education“) Šiaurės ministrų tarybos pavedimu 2012–2015 m. įgyvendino Šiaurės šalių gerovės centras. Projekto tikslas buvo surinkti tinkamų pavyzdžių, kaip įgyvendinamos iniciatyvos, kuriomis siekiama Šiaurės šalių regione padidinti vidurinio ugdymo programas baigusių jaunuolių dalį.
Šiaurės ministrų tarybos interneto portale buvo pristatyti įvairūs Šiaurės šalyse sėkmingai įgyvendinti projektai. Iniciatyvas teigiamai įvertino išorės vertintojai. Tam tikra veikla buvo tikslingai pasirinkta dėl to, kad ji naujoviška, arba dėl to, kad ji vertinga kaip įkvėpimo šaltinis.
Neatsižvelgiant į Šiaurės šalių biurokratinius ir kultūrinius skirtumus, jaunimo, kuriam kyla mokymosi nebaigimo rizika, dalis stebėtinai panaši. Tam tikrais atvejais labiau skiriasi savivaldybių ir mokyklų, o ne įvairių šalių padėtis. Iš informacijos apie sėkmingas Šiaurės šalių iniciatyvas galima pasisemti įkvėpimo ir sužinoti apie priemones, kurias taikant galima geriau padėti visiems jaunuoliams užbaigti vidurinio ugdymo programas.
Šiame leidinyje aprašoma dešimt projektų, pristatytų gerosios patirties pavyzdžiams skirtame Šiaurės ministrų tarybos interneto portale. Kai kurie projektai jau užbaigti, kiti – tebeįgyvendinami. Tam tikra veikla tapo kasdienio darbo dalimi.

Sritys: 1. Mokyklų valdymas; 2. Mokytojai; 3. Parama moksleiviams; 4. Tėvų įtraukimas; 5. Suinteresuotųjų subjektų įtraukimas

Posričiai: 1.1. Mokyklos kultūra ir atmosfera mokykloje; 1.2 Mokyklos veiklos planavimas ir stebėsena; 1.3. Mokyklų valdymas; 1.4. Bendradarbiavimas švietimo sistemų viduje; 2.1. Mokytojų įgūdžiai ir gebėjimai; 2.2. Mokytojai ir jų santykiai su moksleiviais ir tėvais; 2.3. Pirminis mokytojų rengimas ir tęstinis profesinis mokytojų tobulinimasis; 2.4. Mokytojų gerovė; 3.1. Moksleivių gerovė; 3.2. Moksleivių dalyvavimas mokyklos gyvenime; 3.3. Profesinis orientavimas ir parama; 3.4. Mokymo programos ir mokymosi trajektorijos; 3.5. Mokymasis ir vertinimas; 3.6. Išplėstinis ir užklasinis mokymasis; 3.7. Rizikos grupei priklausančių moksleivių stebėsena; 3.8. Tikslinė parama. Kalba; 3.9. Tikslinė parama. Migrantai ir romų tautybės vaikai; 3.10. Tikslinė parama. Specialieji ugdymosi poreikiai ir mokymosi sunkumai; 3.11. Tikslinė parama. Nepalanki socialinė ir ekonominė aplinka; 4.1. Komunikavimas ir informavimas; 4.2. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą; 4.3. Erdvės tėvams ir jų įtraukimas į ugdymo procesą; 4.4. Šeimų mokymasis; 5.1. Skirtingų sričių specialistų darbo grupės; 5.2. Suinteresuotųjų subjektų tinklai; 5.3. Partnerystė. Darbdaviai ir verslo įmonės; 5.4. Partnerystė. Bendruomeninės organizacijos ir pilietinė visuomenė

Kalba: BG; CZ; DA; DE; EL; EN; ES; ET; FI; FR; HR; HU; IT; LT; LV; MT; NL; PL; PT; RO; SK; SL; SV

Šalis: Danija; Islandija; Norvegija; Suomija; Švedija