Paramos mokyklinio ugdymo naujovėms Europoje tyrimas

Užtikrinti, kad kiekvienas vaikas išnaudotų visą savo potencialą – svarbiausias Europos švietimo politikos formuotojų prioritetas. Norint tai pasiekti, švietimo sistemos turėtų tapti lankstesnės ir dinamiškesnės, remti naujoviškus mokymo ir mokymosi metodus, kurie leistų mokykloms ir jų sistemoms prisitaikyti prie sparčių socialinių ir ekonominių pokyčių, bei kokybišką švietimą padaryti prieinamą visiems.

Daugelis mokyklų visoje Europoje jau atsisako tradicinio požiūrio į mokyklinį ugdymą, peržengia įprastas laiko ir erdvės bei mokymo ir mokymosi procesų ribas. Jų taikomų naujoviškų metodų įvairovė atskleidžia daugybę būdų, kuriais galima pakeisti ne tik tai, ko vaikai mokosi, bet ir kaip jie tai daro.

Paramos mokyklinio ugdymo naujovėms Europoje tyrimas – tai išsami esamų visose 28 ES valstybėse narėse vykdytų mokslinių tyrimų ir mokyklų naujovių politikos apžvalga. Leidinyje išsamiai apžvelgta dvylika konkrečių pavyzdžių iš 24 mokyklų, veikiančių nepalankioje padėtyje esančiuose ES regionuose.

Svarbiausios išvados

Kas skatina naujoves mokyklose?

Tyrimas atskleidė, kad naujoves taikančiose mokyklose ugdoma kultūra, kuriai būdingos šios svarbiausios savybės:

  • paskirstytasis vadovavimas mokykloms ir pasirengę padėti vadovai, taip užtikrinant pasitikėjimą darbo aplinkoje ir galimybes profesiniam tobulėjimui, bendradarbiavimui atliekant tyrimus ir kolegų mokymuisi vieniems iš kitų;
  • tinkamas mokytojų pasirengimas, atsidavimas darbui ir profesionalumas, taip pat parama jų bendradarbiavimui, reflektyviojo ir profesinio mokymosi praktikai;
  • bendra mokyklos vystymosi strategija drauge su išsamiomis vidinėmis strategijomis ir veiksmų planais;
  • aktyvus mokinių dalyvavimas pokyčių procesuose;
  • atvirumas vietinėms bendruomenėms ir platesnėms partnerystėms.

Parama tvarioms naujovėms švietimo sistemose

Tvarumo savybes besistengiančioms vystyti mokykloms, visa švietimo sistema turėtų būti naujoviška. Tam reikia:

  • darnios politinės sistemos, apimančios tokias pagrindines sritis kaip mokymo programos, mokyklų savarankiškumas ir atskaitomybės priemonės, mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulėjimo sistemos ir jų finansavimo politika, paremta ilgalaike vizija, kaip įtraukti naujoves į mokyklinį ugdymą ir užtikrinti visą sistemą apimančius pokyčius;
  • drauge su kitomis suinteresuotomis šalis, kurios taip pat tiesiogiai patiria pokyčius, formuojama politika;
  • suderinamumas ir aiškumas kaip būdai užtikrinti, kad skirtingos politikos priemonės ir iniciatyvos būtų susijusios tarpusavyje ir prisidėtų prie bendros naujovių mokykloje vizijos įgyvendinimo;
  • politinės strategijos, kuriomis grindžiamos remtinos iniciatyvos ir konkrečios priemonės, turėtų derėti su bendrąja politine sistema ir vizija bei padėti plėtoti mokyklų gebėjimus valdyti ir palaikyti tvarius pokyčius.

Faktai patvirtina, kad mokyklos labiau linkusios kurti naujovių kultūrą tais atvejais, kai jos:

  • yra pakankamai savarankiškos ir gali pasirinkti mokymo programą, mokymo metodus, savarankiškai valdyti darbuotojus ir finansinius išteklius;
  • yra horizontaliai atskaitingos;
  • pajėgia ir turi galimybių dalyvauti partnerystėse ir tinkluose;
  • sulaukia pagalbos iš atitinkamų mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio tobulinimosi sistemų.

Šalys, kurioms pavyksta transformuoti švietimo sistemas – tai tvarias investicijas į svarbiausias švietimo sritis užtikrinančios šalys. Šios šalys taip pat stiprina vertinimo sistemas, skatina savarankiško vertinimo kultūrą ir ugdo suinteresuotųjų švietimo subjektų gebėjimus naudotis stebėjimo duomenimis ir juos aiškinti.

Sužinoti daugiau

  • Išsamioje ataskaitoje nagrinėjamos mokyklinio ugdymo sistemų sąlygos, galinčios tiek paskatinti, tiek apriboti teigiamus pokyčius mokyklose
  • Apžvelgiant 12 konkrečių pavyzdžių nagrinėjami konkrečių šalių metodai ir atskirose mokyklose taikomos naujovės. Čia pateiktos žymiausių šalių ekspertų ir suinteresuotųjų šalių atstovų nuomonės, kurie davė interviu arba dalyvavo seminaruose.
  • 24 atskiri profiliai padeda greitai apžvelgti kiekvienos mokyklos pokyčius ir patirtį

„Paramos mokyklinio ugdymo naujovėms Europoje tyrimas“ (IŠSAMI ATASKAITA)

Europos Komisijos pavedimu parengė Viešosios politikos ir vadybos institutas (PPMI). Paskelbta 2018 m.

KONKRETŪS PAVYZDŽIAI MOKYKLŲ APŽVALGA – NAUJOVĖS IR PATIRTIS
Kroatija Vežica, Rijeka Zadaro mokykla, Zadaro apskritis
Estija Kiviõli I. Keskkool, Kivielis Jõgevamaa Gümnaasium, Jegeva
Vokietija Wolfgango Borcherto mokykla, Berlynas Friedenauerio bendruomenės mokykla, Berlynas
Graikija 4-oji Thiva pradinė mokykla, Bojotijos apskritis 2-oji Aliartos pradinė mokykla, Bojotijos apskritis
Vengrija Nyitott Ajtó (Atvirosios durys), Miškolcas IV-oji Bela pradinė mokykla, Hejőkeresztúras
Italija I.C. Ugo Foscolo, Taormina (Sicilija) Papa Giovanni XXIII, Ačirealė, Katanija (Sicilija)
Lietuva Vyturio progimnazija, Panevėžys Salduvės progimnazija, Šiauliai
Nyderlandai De Tjotter, Lelistadas Warande, Lelistadas
Rumunija Școala Gimnazială ‘I. L. Caragiale’, Tulča Colegiul Economic Buzău
Ispanija „Clara Campoamor“ ikimokyklinio ugdymo ir pradinė mokyla (CEIP), Granada Siera Nevados pradinė mokykla, Granada
Švedija Centralskolan, Arvika Kyrkebyskolan, Arvika
Jungtinė Karalystė Prezidento Kenedžio mokykla ir bendruomenės koledžas, Koventris Willenhall bendruomenės pradinė mokykla, Koventris

IŠSAMI SANTRAUKA anglų k. / prancūzų k. / vokiečių k.

1 PRIEDAS. Pavyzdžiuose pateiktų naujovių apžvalga

2 PRIEDAS. Tyrimo metodika ir priemonės