Viena klasė, dvi ar daugiau kalbų... ir trys Europos kalbų ženklai!

Image: Rachel / Unsplash.com

Nors „bendravimas gimtąja kalba“ yra vienas iš pagrindinių gebėjimų, kuriuos apibrėžė Europos Parlamentas, tarp šių gebėjimų nurodytas ir „bendravimas užsienio kalbomis“. Tai atspindi daugybės šiuolaikinių klasių tikrovę: vidutiniškai 1 iš 10 mokinių mokykloje mokosi ne gimtąja kalba. Susipažinkite su projektais, kuriems šiais metais buvo suteiktas Europos kalbų ženklas, ir sužinokite, kaip mokiniai gali ne tik išgyventi tokioje aplinkoje, bet ir puikiai joje jaustis!

Mokiniai iš Maltos „laimingi drauge“

1956 m. įkurta Šv. Pauliaus įlankos pradinė mokykla (St. Paul’s Bay Primary School), priklausanti Maria Regina koledžui, pradžioje tarnavo nedidelei žvejų gyvenvietei ir gretimiems kaimams, o šiandien ji turi patenkinti vaikų iš Bugibbos, Qawros ir pačios Šv. Pauliaus įlankos, kurioje labai padaugėjo gyventojų, ugdymosi poreikius.

Šiuo metu mokykloje mokosi 1100 mokinių, kuriems padeda 170 darbuotojų. Be to, Malta pritraukia vis daugiau užsieniečių, taigi maždaug trys ketvirtadaliai Šv. Pauliaus įlankos pradinės mokyklos mokinių yra ne maltiečiai. Tiesą sakant, mokykloje mokosi net 55 skirtingų tautybių vaikai, daugiausia iš Europos ir Šiaurės Afrikos.

Taigi nenuostabu, kad mokinių maltiečių kalbos žinios labai skiriasi, bei mokykla turi sugebėti mokyti juos visus: padėti ir tiems, kurie visiškai nemoka šios kalbos, palaikyti kalbančius šiek tiek ir gerinti puikiai kalbančių vaikų įgūdžius. Tai įgyvendinama vykdant Maltos nacionalinę raštingumo strategiją, apimančią raštingumo ugdymo programas ir tokias nacionalines iniciatyvas kaip „Skaitantys bičiuliai“.

St. Paul's Bay Primary School library donation

Šventojo Pauliaus įlankos pradinė mokykla šiais metais pateikė paraišką ir laimėjo Maltos Europos kalbų ženklą už projektą „Laimingi drauge“. Tiesą sakant, šis projektas niekada nesibaigia – jis atspindi nuolatines mokyklos pastangas gyventi pagal savo vertybes ir deramai įvertinti įvairovę.

“Bilingue? Natuurlijk!”: Belgija išsišakoja

Dokumentuose Briuselis vadinamas dvikalbiu miestu, tačiau tik 20 proc. jo gyventojų kalba ir prancūzų, ir olandų kalbomis, be to, šis skaičius nuolat mažėja. Dėl to labai trūksta abi kalbas puikiai mokančių mokytojų. Siekdami tai ištaisyti, Briuselyje veikiantys Francisco Ferrero koledžas ir mokykla „Erasmushogeschool“ siūlo įgyti dvikalbių pradinių klasių mokytojų bakalauro laipsnį.

Ką tai reiškia? Prancūziško Francisco Ferrero koledžo studentai stiprina savo olandų kalbos žinias, dalyvaudami bendravimo kursuose, įvairioje veikloje, mainų programoseir stažuotėse mokykloje „Erasmushogeschool“… o „Erasmushogeschool“ panašiai tobulina prancūzų kalbos įgūdžius Francisco Ferrero koledže. Taip naujiems mokytojams atsiveria geresnės darbo perspektyvos, jie daugiau sužino apie mokyklas, kuriose vyrauja kita kalba ir plečia savo kalbinį ir kultūrinį akiratį. Briuseliui ypač svarbus šis paskutinis rezultatas, nes šiame mieste kalbinės bendruomenės egzistuoja drauge, tačiau nerimaujama, kad jos nėra visiškai integruotos.

Dėl šių ir kitų priežasčių minėtai iniciatyvai šiais metais buvo suteiktas Valonijos (Belgijoje) Europos kalbų ženklas.

Europos šalys priima daugiakultūrę įvairovę

Tam, kad galėtų integruotis, migrantų kilmės mokiniai turėtų pirmiausia įsitraukti į mokyklos gyvenimą. Projekte Daugiakultūrės įvairovės priėmimas ugdyme į įtrauktį žvelgiama iš įvairių perspektyvų, tokių kaip:

  • tarpkultūrinio ugdymo įtraukimas į ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo programas;
  • specialiai suprojektuotos žaidimų zonos ir klasės, kad būtų lengviau palaikyti įvairovę ir individualizuotą mokymąsi;
  • kasdienio tėvų ir vaikų gyvenimo gerinimas pasitelkiant integracijos procesus;
  • mokytojų kompetencijos gerinimas.

Vykdant projektą buvo parengta mokymo vadovų serija apie daugiakultūriškumą, tėvų dalyvavimą ir svarbius gebėjimus, taip pat keturios brošiūros su idėjomis ir veiklos pasiūlymais daugiakultūrėms klasėms.

Pavyzdžiui, projekto dalyviai iš Švedijos pasitelkė vertėją, kad galėtų tinkamai supažindinti migrantų kilmės mokinį ir kad šis galėtų papasakoti šiek tiek apie savo kilmės šalį. Dalyviai iš Islandijos pristatė bendravimo knygų idėją, kuriose pateikiamos mokykloje per dieną vykusios veiklos nuotraukos su antraštėmis islandų kalba, o tėvai vėliau gali įrašyti tekstą savo kalba.

Šis projektas yra „Erasmus+“ strateginė partnerystė, kuri gyvavo nuo 2016 m. iki 2018 m. Projekte dalyvavo švietimo įstaigos iš penkių šalių: trys vaikų darželiai iš Kroatijos, Švedijos ir Slovėnijos bei dvi pradinės mokyklos iš Islandijos ir Graikijos, o jam šiais metais buvo suteiktas Kroatijos Europos kalbų ženklas.

Daugiau vykdomų ir ankstesnių ES lėšomis finansuojamų mokyklinio ugdymo projektų rasite apsilankę projekto „Erasmus+“ rezultatų platformoje.