Rūpinkitės, kad mokykla būtų patraukli, o jaunuoliai nemestų mokslų

Nuotrauka: Dijon Bowden / Flickr.com (CC BY-NC 2.0)

Gali atrodyti, kad mesti mokyklą jaunuolis nusprendžia staiga, tačiau dažnai tai būna paskutinis ilgo atsitraukimo proceso etapas. Toks atsitraukimas gali būti susijęs su asmeninėmis ar šeimos problemomis, mokymosi sunkumais ir socialinėmis arba ekonominėmis kliūtimis. ES šalys įsipareigojo vidutinę mokyklos nebaigusių asmenų dalį sumažinti tiek, kad 2020 m. ji nesiektų 10 %, tačiau darbas sprendžiant šią problemą tęsiasi. Toliau pateikta keletas gerosios patirties pavyzdžių, kurie gali būti naudingi visiems, dirbantiems šioje srityje.

„CroCoos“ – užkirsti kelią mokyklos nebaigimui

Hands with smiling faces painted on them

„Net 50 proc. mokinių, kurie greičiausiai nebaigs mokyklos, galima atpažinti jau šeštoje klasėje“, – tvirtina Martha ir Douglasas MacIveriai. Taigi sukurti instuticinę išankstinio perspėjimo sistemą (IPS) – tikrai neblogais sumanymas, kurį buvo siekiama įgyvendinti vykdant projektą „CroCoos“ (Į mokyklos nebaigimo prevenciją orientuotas tarpsektorinis bendradarbiavimas).

Atlikus reikiamus tyrimus tokia sistema buvo sukurta, išbandyta trijose šalyse ir įvertinta. Svarbiausi projekto rezultatai:

  • IPS gairės;
  • išteklių bankas, kuriame sukaupta profesionalų parengta medžiaga apie svarbiausius mokyklos nebaigimo prevencijos elementus; ir
  • priemonių rinkinys, kurį sudaro, pavyzdžiui, klausimynai ir išsami mokymo medžiaga.

Vykdant projektą taip pat buvo parengtos politikos rekomendacijos, brošiūra ir galutinė ataskaita. Didžioji medžiagos dalis prieinama keliomis kalbomis.

Projektas „CroCoos“ buvo sukurtas įgyvendinant Europos Komisijos Mokymosi visą gyvenimą programą. Jis buvo vykdomas Vengrijoje, Serbijoje ir Slovėnijoje 2014–2017 m.

Lankstus pagrindinis išsilavinimas su JOPO

Siekdama mažinti mokyklos nebaigusių mokinių skaičių, Suomijos švietimo ministerija pristatė projektą Lankstus pagrindinis išsilavinimas (JOPO). Kaip sufleruoja pats pavadinimas, vykdant JOPO siekiama kurti lanksčius, įvairius mokymo metodus, kurie patenkintų individualius besimokančiųjų poreikius. Kai kuriems mokiniams labai veiksmingas pasirodė veikla pagrįstas mokymasis, kitiems buvo labiau priimtini netradiciniai metodai, tokie kaip mokymasis darbo vietoje ir mokyklų stovyklos; dar kitiems buvo naudinga mokytis mažose grupelėse.

Pasirodė, kad JOPO priemonės naudingos beveik 90 % projekte dalyvaujančių mokinių: dauguma jų gavo diplomus, geriau lankė pamokas ir (arba) įgijo motyvacijos.

Projektas buvo pradėtas vykdyti 2006 m., o vėliau įtrauktas į Pagrindinio ugdymo įstatymą ir Vyriausybės nutarimą. Daugiau informacijos galima rasti skiltyje „European Toolkit for Schools“ ir Suomijos nacionalinės švietimo agentūros svetainėje, ypač šiame straipsnyje (FI, SV).

Gyvenimo pradžia su „HeadStart“

Smiling boy and girl

Mokyklos nebaigimo prevencija neatsiejamai susijusi su mokinių psichine gerove, kuri ir yra 10–16 metų vaikams skirtos programos „HeadStart“ šerdis.

Programoje dalyvaujančios šešios partnerystės remia vietinę veiklą ir siekia patenkinti jaunimo poreikius. Pavyzdžiui, jeigu mokinys bijo pereiti į vidurinę mokyklą, jam gali būti priskirtas ugdytojas, kuris bendraus su vaiku, kol šis apsipras, o patyčias patyręs mokinys gali būti supažindintas su savanorių grupe, kurioje jis gali atgauti pasitikėjimą savimi ir susirasti naujų draugų. „HeadStart“ grindžiama bendro darbo principais, todėl kiekviena partnerystė yra subūrusi jaunų žmonių grupę, kuri padeda kurti paslaugas savo srityje.

Daugelį programos išteklių galima rasti jos Pagalbos ir rekomendacijų kataloge, kuriame siūlomi optimalūs būdai jaunuoliams, tėvams ir specialistams. Dar vienas svarbus iki šiol pasiektas programos rezultatas – Kolegų mentorystės priemonių rinkinys.

„HeadStart“ pradėjo Jungtinės Karalystės nacionalinės loterijos bendruomenės fondas 2016 m. Projektą numatoma baigti 2021 m.

Mūsų mokykla, mano ateitis

Secondary school pupils carrying flower pots

Kaip jau buvo minėta anksčiau, kai kurie mokyklos nebaigimo veiksniai nesusiję su mokyklos kompetencija, tačiau projektas Mūsų mokykla, mano ateitis atnešė nemažai naudos, nors jame dėmesys sutelktas tik į mokyklas. Taigi su mokykla susiję veiksniai apima mokymo metodus, mokymo programą ir užklasinę veiklą (galimybes užsiimti įvairia veikla po pamokų), mokyklos klimatą, patyčių prevenciją irtėvų dalyvavimą.

Projektas paskatino įvairią veiklą, o jo rezultatai apima ESL vadovą, robotikos mokymo vidurinėje mokykloje metodų rinkinį ir „eTwinning“ projektą Mano mokyklos sodas. Ilgalaikėje nuotolinio mokymo programoje „Sveikos gyvensenos skatinimas ir mokinių socialinių įgūdžių ugdymas per kūno kultūrą ir aplinkosauginę veiklą“ dalyvavo 65 mokytojai.

Mano mokykla, mano ateitis buvo pagal programą „Erasmus+“ sukurta strateginė partnerystė, kurioje dalyvavo penkios šalys (Graikija, Lenkija, Rumunija, Ispanija ir Turkija). Projektas buvo vykdomas nuo 2014 m. iki 2016 m. ir jam buvo suteikti „sėkmės istorijos“ ir „gerosios patirties“ ženkleliai.

Daugiau vykdomų ir ankstesnių ES lėšomis finansuojamų mokyklinio ugdymo projektų rasite apsilankę projekto „Erasmus+“ rezultatų platformoje.