Švietimas darniam vystymuisi – kaip ugdyti gyvenimo būdą?

Nuotrauka: Ping198 / Adobe Stock

Mūsų gyvenimas šiandien turi įtakos ateities kartoms. Šis, rodos, akivaizdus teiginys įgauna naują reikšmę, kai pažvelgiame į jį platesniame kontekste – ribotais planetos gamtos ištekliais naudojasi jau daugiau negu septyni milijardai Žemės gyventojų. Programų Švietimas darniam vystymuisi tikslas – pertvarkant švietimą rasti tvarius pasaulinių problemų sprendimus. Toliau apibūdinti trys projektai, kurie prisideda prie šios misijos!

Mokymas Europoje – gėlo vandens krizė

Forest and body of water

Mokiniams, kuriems trūksta tam tikrų kalbos ar kūrybiškumo gebėjimų, gali būti sunkiau suformuluoti savo nuomonę arba ieškoti problemų sprendimų. Tai ne tik didina mokinių nusivylimą, o kai kuriuos paskatina nebaigti mokyklos, bet ir gali sukliudyti jiems suprasti tokias svarbias aplinkos problemas kaip, pavyzdžiui, vandens trūkumas.

Tik apie 2,5 % Žemės vandens sudaro gėlas vanduo, o du trečdaliai jo yra ledynuose. Jau dabar daugeliui žmonių trūksta gėlo vandens, o jo vartojimas per pastarąjį šimtmetį išaugo dešimt kartų.

Projektas Mokymas Europoje – gėlo vandens krizė suvienijo šešias Europos mokyklas, kurios keitėsi mintimis, kaip mokiniai galėtų įgyti daugiau žinių apie gėlo vandens krizę ir tuo pačiu metu lavinti kalbosįgūdžius ir kūrybiškumą. 3–18 metų amžiaus mokiniai iš Vokietijos, Čekijos, Rumunijos, Turkijos ir Švedijos dalyvavo įvairioje jų amžiui pritaikytoje veikloje, tokioje kaip:

  • parodos, ekskursijos, pristatymai;
  • piešimas, paveikslėlių istorijos, pasaulio žemėlapiai, žaidimai;
  • sąmoningumo ugdymo akcijos ir konkursai;
  • mokinių nuomonės formavimas ir apmąstymas;
  • sąsajų aiškinimas vizualizuojant.

Vykdant projektą buvo parengtas vadovas darželių auklėtojams ir mokytojams. Daugiau informacijos apie pirmiau apibūdintą veiklą galite rasti projekto interneto svetainėje.

Mokymas Europoje – gėlo vandens krizė buvo pagal programą „Erasmus+“ sukurta strateginė partnerystė, kuri egzistavo 2017–2019 m. Jis taip pat laikomas gerosios patirties pavyzdžiu.

Mylėkite kiekvieną lašą

School dressed in blue

Sugebėjimas suvokti savo vaidmenį platesniame aplinkos apsaugos kontekste gali padėti mokiniams tapti aktyviais piliečiais, sąmoningai suvokiantys, kad vartoja baigtinius gamtos išteklius, pavyzdžiui, vandenį.

Projekte Mylėkite kiekvieną lašą dalyvavę mokytojai taikė įvairias į mokinius orientuotas strategijas ir mokymo metodus, skatindami mokinius suprasti ir aktyviai prisidėti prie vandens išsaugojimo vietiniu ir pasauliniu lygmeniu. Vykdant įvairias 11–14 metų mokiniams skirtas užduotis buvo parengtas laiškas vietos valdžios institucijoms, sąmoningai vandenį vartojančių piliečių chartija , vandens vartojimo stebėjimo diagramos ir kt.

Mokiniai reguliariai stebėjo vandens suvartojimą namuose ir mokykloje. Jie stebėjo vandens skaitiklių rodmens ir ieškojo varvančių čiaupų, kad įsitikintų, jog ilgainiui net ir patys paprasčiausi veiksmai gali turėti reikšmingą bendrą poveikį. Jie taip pat suprato atsakingo vandens išteklių valdymo būtinumą ir susibūrę į tarptautines grupes ieškojo aktualių problemų sprendimų, atsižvelgdami ir į vietos geografinius ypatumus, ir į bendrus Europos interesus.

Children washing their hands

Projektą puikiai įvertino ir mokiniai, kurie galėjo jaustis pasaulio piliečiais, ir mokytojai, kurie jį vykdydami parengė tarpdalykines ugdymo programas.

Mylėkite kiekvieną lašą buvo pagal programą „Erasmus+“ sukurta strateginė partnerystė, kurioje dalyvavo šešios mokyklos iš Lietuvos, Turkijos, Italijos, Portugalijos, Slovakijos ir Vengrijos. Šis nuo 2017 m. iki 2019 m. vykdytas projektas taip pat laikomas gerosios patirties pavyzdžiu.

Taikos sala

Peace island model

Jei mokinių prašoma įsivaizduoti tobulą pasaulį tai ne tik išjudina jų išradingą protą, bet ir padeda kitomis akimis pažvelgti į juos supančią aplinką. Vykdant projektą Taikos sala mokiniams iš septynių šalių buvo pavesta sukurti utopinę salą, kurios gyventojai būtų taikūs, rūpintųsi savo aplinka ir sveikata.

Vykdydami projektą mokiniai savo mokyklose kūrė salas ir fiziniu, ir abstrakčiu lygmenimis. Jaunesni vaikai daugiausia piešė įvairius objektus ir konstravo juos iš popieriaus, o vyresni naudodamiesi internetiniais įrankiais kūrė logotipus ir vėliavas su taikos simboliais ar net trimačius savo salos vaizdus. Be to, mokiniai dalyvavo politiniuose rinkimuose, per kuriuos išrinko tinkamiausią mokinį savo salos meru. Jie taip pat sukūrė himnus ir nusprendė, kokias darbo vietas turėtų sukurti savo saloje.

Daugiau pavyzdžių galite rasti projekto „TwinSpace“ ir šioje skaitmeninėje knygoje, kurią sukūrė mokyklos partnerės.

Taikos sala buvo „eTwinning“ projektas, prie kurio prisidėjo aštuonios mokyklos iš Bulgarijos, Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Ukrainos ir Turkijos.

Daugiau vykdomų ir ankstesnių ES lėšomis finansuojamų mokyklinio ugdymo projektų rasite apsilankę projekto „Erasmus+“ rezultatų platformoje.

Norėtumėte vykdyti panašų projektą savo mokykloje, bet nežinote, nuo ko pradėti? Galbūt jus įkvėps šis Europos mokyklų bendradarbiavimo pavyzdys.

Žymės: