Požiūriai į vertinimą

Image: Monkey Business Images / Shutterstock.com

Vertinimas švietime naudojamas siekiant įvairių tikslų ir yra susijęs su daugeliu sunkumų, kuriuos apskritai patiria mokytojai: skatinti, bet nesudaryti klaidingo įspūdžio apie stipriąsias ir silpnąsias puses; kritiškai vertinti atskiras sritis, bet išlaikyti holistinį požiūrį; padėti mokytis, tačiau pernelyg nesupaprastinti mokymosi proceso ir neriboti besimokančiųjų savarankiškumo. Suderinti visus šiuos dalykus – nelengvas uždavinys. Toliau pateikiame tris įkvepiančius mokinių vertinimo pavyzdžius, kuriais siekiama atsakyti į minėtus iššūkius.

Airijos žemesniųjų vidurinės mokyklos klasių mokinių ugdymas: vertinimo priemonių rinkinys

Airijos žemesniųjų vidurinės mokyklos klasių mokinių ugdymas nuo 2014 m. gerokai pasikeitė. Vienas svarbiausių pokyčių buvo naujas požiūris į vertinimą, kurį taikant mokymosi proceso centru tampa mokinys. Pavyzdžiui, kalbant apie naująjį žemesniųjų vidurinės mokyklos klasių mokinių ugdymą, baigiamųjų egzaminų pažymiai tampa nebe tokie svarbūs, vertinimas laikomas visos mokyklos uždaviniu ir formuojamajam vertinimui teikiama pirmenybė prieš apibendrinamąjį vertinimą. Kitaip tariant, vertinimo tikslas yra skatinti mokymąsi, o ne tik jį išmatuoti (EBPO, 2013 m.).

Naujasis Airijos metodas pateiktas internetinėje platformoje Vertinimas ir atskaitomybė, kurioje galima rasti daug kokybiškos medžiagos, tokios kaip:

Lankstinukus papildo vaizdo įrašai, skaidrių pristatymai ir fasilitatorių užrašai, kuriuos galima atsisiųsti iš atitinkamų svetainės skilčių.

Naudodamiesi šiomis nuorodomis, galėsite geriau susipažinti su Airijos žemesniųjų vidurinės mokyklos klasių mokinių ugdymu ir daugiau sužinoti apie sėkmės kriterijus ir mokymosi tikslus, taip pat apie skirtumą tarp priminimo ir paaukštinimo.

Integracinis ugdymas Estijoje – patikimas mokinių vertinimas mažoje švietimo sistemoje

Dar viena šalis, kuriai pavyko įgyvendinti patikimą vertinimo sistemą, yra Estija. Suderinusi mokyklų savarankiškumą ir centralizuotą formuojamąjį mokinių vertinimą (EBPO, 2016 m.), ši šalis vėl grąžino vertinimą į klasių lygį.

Toks metodas ypač naudingas vertinant specialiųjų ugdymo poreikių turinčius mokinius. 2010 m. priėmus Pagrindinių mokyklų ir gimnazijų įstatymą, švietimo sistemos vadovai Estijoje daug dėmesio skyrė integraciniam ugdymui, ir tai atnešė vaisių. Viena vertus, mokytojai tariasi su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais mokiniais ir jų tėvais dėl individualizuoto vertinimo. Kita vertus, mokyklos gali koreguoti specialiųjų ugdymo poreikių turinčių mokinių mokymosi laiką, turinį, procesą ir aplinką. Jos gali netgi parengti individualią mokymo programą, grindžiamą mokinių gebėjimais ir konsultacinio komiteto rekomendacijomis, kurie pakeičia nacionalinėje mokymo programoje apibrėžtu mokymosi rezultatus, arba atleidžia mokinį nuo privalomo dalyko mokymosi.

Žinoma, ir šioje sistemoje vis dar yra tobulinamų sričių, kurios buvo įvardytos 2016 m. tyrimo ataskaitoje (estų kalba).

CO-LAB (Bendradarbiaujamojo ugdymo laboratorija)

CO-LAB projektu siekiama skatinti glaudesnį tiek mokytojų, tiek mokinių bendradarbiavimą. Siekiant šio tikslo buvo surengti keli šalies lygmens seminarai ir masiniai atvirieji interneto kursai, per kuriuos, be abejo, buvo keliami vertinimo klausimai. Skirtingi šios temos aspektai nagrinėjami išvadose ir rekomendacijos, baigiamajame projekto vertinime, internetiniuose kursuose, atskirų šalių ataskaitose ir Etikos kodekse.

Profesorė Deirdre Butler parodė, kad bendram mokymuisi vertinti gali būti naudojami keturi klausimai:

  • Ar mokiniai dirba kartu?

  • Ar jie dalijasi atsakomybe?

  • Ar jie priima esminius sprendimus?

  • Ar jų darbas tarpusavyje susijęs?

Vertinimas buvo minimas kaip vienas iš pagrindinių sunkumų, su kuriuos susiduria ir mokytojai, ir politikai. Klasės lygmeniu bendrai atliekamas užduotis sunku įvertinti aiškiai ir sąžiningai, be to, šiek tiek nerimo kėlė tėvų reakcija – tėvai gali baimintis savo vaikų pažymių (ypač baigiamuosiuose egzaminuose) pablogėjimo. Politiniu lygmeniu, ir darbas mokyklose, ir su juo susiję lūkesčiai grindžiami individualaus vertinimo prielaida, ir tokį požiūrį sunku nuosekliai įgyvendinti visoje sistemoje.

CO-LAB dalyviai nemanė, jog šie klausimai yra neįveikiami: dauguma jų sutiko, kad į nacionalines mokymo programas turėtų būti įtrauktas bendradarbiavimo ir bendravimo gebėjimų ugdymas, kaip yra bazinėje Airijos mokymo programoje.

(Norėdami daugiau sužinoti apie vertinimą peržiūrėkite įrašą nuo 2 min 20 s, iki 3 min 4 s)

Šis projektas buvo vykdomas nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2018 m. sausio mėn. Projektą koordinavo „European Schoolnet“, ir jis buvo finansuojamas programos „Erasmus+“ lėšomis.

Daugiau vykdomų ir ankstesnių ES lėšomis finansuojamų mokyklinio ugdymo projektų rasite apsilankę projekto „Erasmus+“ rezultatų platformoje.
Temos: