„Sistemingos nesėkmės šaukiasi sisteminio mąstymo“: garsiai prabyla „Climate Academy“

„Climate Academy“ (liet. Klimato akademija) veikla Matthew Pye ir jo studentai siekia sustiprinti visuomenės sąmoningumą apie klimato krizę. Jie klausia, pavyzdžiui, kodėl paprasta aritmetika – sudėtis ir atimtis – priimama kaip savaime suprantama, bet maži su tvarumu susiję darbeliai, pavyzdžiui, šiukšlių rinkimas, yra aukštai vertinami? „School Education Gateway“ turėjo galimybę su jais pasikalbėti apie švietimą klimato klausimais ir pokyčius „iš viršaus į apačią“.

Švietimas apie klimatą galėtų būti geresnis: trys aspektai

M. Pye kliūva tai, kaip mokoma apie klimato krizę, ypač pamokų paprastumas. Užuot nagrinėję temą gvildendami mąstyti skatinančius gamtos mokslų, psichologijos, sociologijos, politikos ir ekonomikos klausimus, dauguma mokinių taip ir neišsineša nieko daugiau kaip „miglotą susirūpinimą baltųjų lokių likimu ir paskatinimą daugiau rūšiuoti“.

Pav. Carl Johnson, Klimato akademijos alumnas

Taip bus ir toliau, jei švietimas apie klimatą liks tik fragmentuotu priedu prie standartinės ugdymo programos, tikina M. Pye.

Be to, pamokos nesuteikia jokios prasmingos atskaitos sistemos. Viena Klimato akademijos mokinė Esther Le Bot Gautier iš Prancūzijos aiškina: „Mokykloje daugiausiai esame mokomi apie tai, kaip elgtis savo asmeniniame gyvenime <…>, pavyzdžiui, rečiau važiuoti automobiliu, valgyti mažiau mėsos ir rūšiuoti.“ Ji mano, kad būtų naudingiau išmokti apie „grįžtamojo ryšio ratus, kiekvienai šaliai teisingą emisijų sumažinimą, lūžio taškus“ – tai yra, sistemų dinamiką ir sisteminius pokyčius. Henrikas Skäringeras iš Švedijos sutinka: „Jei ne Akademija, nebūčiau žinojęs, kokia rimta ir neišvengiama yra artėjanti grėsmė; mus tik moko tų pačių smulkmenų ir nesusidarome bendro paveikslo.“

Negana to, ugdymo programoje dažnai iškreipiami dabartiniai duomenys. M. Pye palygina: „Įsivaizduokite, kad mokykla tėvams atsiunčia ataskaitą, kurioje rašo: „Prognozuojame, kad iki 2030 m. Jonas gaus 30 % aukštesnius pažymius, nei gaudavo 1990 m.“ Jokie tėvai nepriims to kaip prasmingos, skaidrios ar naudingos informacijos. Tai kodėl apie įvairius klimato įsipareigojimus taip miglotai ir painiai pasakojame mokiniams?“

Pokyčiai „iš viršaus į apačią“: kito pasirinkimo nėra

Buvęs Klimato akademijos mokinys Sebastienas Kaye yra vienas „Plan B“ (liet. „Planas B“) įkūrėjų – tai organizacija, padavusi Jungtinę Karalystę į teismą dėl šalies emisijų. Mokinių vykdoma idėjų propagavimo veikla apskritai sulaukia vis daugiau populiarumo – ir, anot M. Pye, ne veltui.

„Tikroji [klimato krizės] priežastis yra sisteminis politikos ir infrastruktūros neveiksnumas <…>. Todėl būtina šviesti jaunimą, kad jis mąstytų sistemiškai ir dalyvautų sisteminį poveikį turinčioje veikloje, – sako M. Pye. Tokia veikla galėtų būti kovojimas už įstatymus, ribojančius emisijas iki saugaus lygio. – Nesinerviname dėl koncerto mokykloje detalių, – priduria jis, – jei dar nesame tikri, ar yra įstatymų, reguliuojančių dujų nuotėkius pastate.“

Pav. Carl Johnson, Klimato akademijos alumnas

Mokinių aktyvizmas taip pat turi psichosocialinės naudos; šiaip ar taip, kovojimas už sisteminius pokyčius suteikia žymiai daugiau pasitikėjimo savo jėgomis nei pasinėrimas į kaltę dėl asmeninio vartojimo.

M. Pye apibendrina: „Kai terminas emisijoms sumažinti toks trumpas, tai, ko gero, vienintelis variantas, galintis pakankamai greitai pastūmėti infrastruktūros sprendimus į naują reikalingą paradigmą.“

---

Klimato akademija suteikia holistinį tvarumo krizės supratimą 14–18 m. mokiniams. Kitas didelis jos projektas – „The Writing’s on the Wall“, už kurį ji gavo „Erasmus+“ dotaciją. Norėdami sužinoti daugiau apie etosą, kuriuo grindžiama ši iniciatyva, skaitykite Matthew Pye straipsnį.